Šis atradimas gali tapti tikra žemės ūkio revoliucija. „Reikšmingai pagerinta vaisių kokybė bei dydis“ ()
Įsivaizduokite ne tik didesnius, bet ir sultingesnius pomidorus nei tuos, kuriuos įprastai matome parduotuvių lentynose. Arba baklažanus su tankesne ir kvapnesne minkštimo tekstūra.
© Ehrecke (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/tractor-agricultural-engineering-2654154/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl naujojo Džono Hopkinso universiteto ir Cold Spring Harbor laboratorijos mokslininkų atradimo tokie patobulinti vaisiai gali tapti realybe.
Tyrėjai nustatė iki šiol nežinomus genetinius mechanizmus, kurie gali reikšmingai pagerinti vaisių kokybę bei dydį.
Šis atradimas gali tapti tikra žemės ūkio revoliucija.
Genetinės modifikacijos jau ilgą laiką naudojamos siekiant padidinti derlių, atsparumą ligoms ir pailginti produktų galiojimo laiką, tačiau naujieji tyrimai šią technologiją iškelia į visiškai naują lygmenį.
Pagrindinis šio mokslinio proveržio įrankis – CRISPR-Cas9, dar vadinamas „genetinėmis žirklėmis“.
Ši technologija leidžia ypač tiksliai redaguoti augalų DNR, suteikdama galimybę tobulinti jų savybes. Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė CLV3 genui, kuris lemia vaisių dydį ir formą.
Eksperimentai parodė, kad pakoregavus vieną šio geno kopiją, galima išauginti didesnius ir struktūriškai kokybiškesnius pomidorus bei baklažanus. Tačiau visiškai išjungus abi geno kopijas, vaisiai deformavosi ir tapo netinkami prekybai.
|
Šis metodas leidžia itin preciziškai reguliuoti augalų savybes, o tai žymi reikšmingą pažangą genetinės inžinerijos srityje.
Genomo tyrimai: raktas į pasėlių tobulinimą
Tyrimai neapsiriboja vien tik pomidorais ir baklažanais. Jie yra platesnio mokslinio projekto dalis, kurio tikslas – išanalizuoti 22 naktinių šeimos augalų rūšių genomus.
Šiai šeimai taip pat priklauso bulvės ir paprikos. Tyrėjai nustatė, kad evoliucijos eigoje tam tikri genai gali dubliuotis arba visiškai išnykti, o tai daro tiesioginę įtaką augalų savybėms.
Šis metodas, vadinamas pangenomine analize, suteikia galimybę palyginti skirtingų rūšių genetinę informaciją, atskleidžiant bendrus genus ir anksčiau nežinomus evoliucinius mechanizmus.
Pasak Cold Spring Harbor laboratorijos tyrėjos Katharinos Jenake, „prieiga prie visų šių rūšių genomų sekų yra tarsi lobių žemėlapis.“
Šis „žemėlapis“ padeda mokslininkams identifikuoti pagrindinius genus, kurie lemia tokias augalų savybes kaip dydis, forma ir žydėjimo laikas.
Žemės ūkio ateitis
Mokslo žurnale „Nature“ aprašytas atradimas gali turėti reikšmingą poveikį žemės ūkiui. Kontroliuodami tam tikrų genų veiklą, tyrėjai gali ne tik padidinti vaisių dydį, bet ir sustiprinti jų atsparumą ligoms bei gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų.
Tokie pokyčiai galėtų ženkliai padidinti žemės ūkio našumą ir prisidėti prie augančio maisto poreikio pasaulyje patenkinimo.
Vienas iš pagrindinių šio tyrimo autorių, Michaelas Schatzas, pažymi: „Viena sėkla gali tapti didelių pokyčių pradžia.“
Ši mintis pabrėžia, kokią svarbą šis atradimas gali turėti žemės ūkio ateičiai. Pažangios technologijos leis gaminti daugiau maisto produktų, sumažinant pesticidų naudojimą, o tai padės kurti tvaresnį ir aplinkai draugiškesnį ūkininkavimą.
Nors šie technologijų pagrindu sukurti vaisiai dar nėra pasiekę parduotuvių lentynų, šie tyrimai jau atveria naujas galimybes žemės ūkyje.
Mokslininkai ne tik tobulina vaisių skonį ir dydį, bet ir daro juos maistingesnius bei atsparius išorės grėsmėms. Šis atradimas gali tapti svarbiu žingsniu siekiant sukurti žemės ūkį, galintį spręsti šiuolaikinius iššūkius, tokius kaip klimato kaita ir augantis pasaulio gyventojų skaičius.
Žemės ūkio ateitis atrodo labai perspektyvi, ir galbūt greitai ant mūsų stalų pasieks pomidorai ir baklažanai, tapsiantys tikru mokslo pažangos simboliu.
