Mokslininkai apšalę. „Tai visiškai nauja gyvybės forma...“ 8 metrų aukščio (Video) (2)
Daugelį metų mokslininkai manė, kad tai tik keisti medžiai. Tada jie manė, kad turime reikalų su milžiniškais grybais. Šiandien žinome, kad tai irgi ne grybai. Tai kažkokia visiškai nauja gyvybės forma Žemėje.
© Ekrano kopija | https://x.com/ddziektarz/status/1638946286526160896/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai – prototaksitai (Prototaxites), išnykusi sausumos grybų gentis, gyvavusi nuo vėlyvojo silūro iki vėlyvojo devono laikotarpių. Jie plačiai laikomi grybais, tačiau mokslininkų diskusijos tebevyksta.
Prototaksitai suformuodavo dideles į kamieną panašias iki 1 metro pločio ir 8 metrų aukščio struktūras, todėl tai buvo didžiausias savo laiko sausumoje gyvenantis organizmas.
Tačiau sunku nustatyti ar ta tikrai buvo grybai, nes prototaksai išmirė nepalikę evoliucinių „palikuonių“.
Todėl nežinome nei su kuo jie buvo susiję, nei net kokiai karalystei priklausė. Nei augalai, nei dumbliai, nei grybai. Tai keisti, nežinomi organizmai ir gyvybės formos, kurių niekada nesitikėtume sutikti Žemėje. Jie yra tarsi padarai iš kitų planetų.
Jei pažvelgtume į Žemę vėlyvojo silūro ar ankstyvojo devono laikotarpiu, prieš 430–400 milijonų metų, iš tiesų pasijustume tarsi kitoje planetoje.
|
Tik devono laikais sausumoje atsirado pirmieji primityvūs augalai. Tik prieš mažiau nei 400 milijonų metų atsirado pirmieji miškai – jų pėdsakai buvo aptikti Anglijos Devono grafystėje, nuo kurios kilo devono laikotarpis. Taigi anksčiau augo tik pavieniai augalai, iš kurių tik keli pasiekdavo didelius dydžius.
Sausumoje gyvūnų dar beveik nebuvo. Pirmieji iš jų buvo tik išlindę iš vandens, bet ne stuburiniai, o nariuotakojų protėviai, įskaitant voragyvius.
Ir prie viso šito, silūro ir devono sandūroje, atsiranda dideli organizmai, vadinami prototaksitais. Jie atrodė kaip milžiniškos kolonos, kurių skersmuo siekė iki 1 metro, o aukštis – kelis metrus, net iki 8 metrų. Tokių kolonų daugelyje paleozojaus pasaulio vietų išaugo gana daug.
Prototaksitai buvo taip paplitę, kad jų suakmenėjusios liekanos žinomos jau 180 metų. Pirmą kartą jie buvo rasti Kanadoje 1843 m., tačiau jau tada žmonės ilgai domėjosi, kas tai yra. Prireikė daug metų, kol Kanados mokslininkas Williamas Dawsonas šiuos organizmus apibūdino kaip senovinių į spygliuočius panašių medžių liekanas su grybų liekanomis. Tačiau tai buvo klaidinga hipotezė, nes spygliuočiai tuo metu neaugo. Jie atsirado tik po 380 milijonų metų
Taigi, kas iš tikrųjų buvo prototaksitai, kurių lotyniškas pavadinimas reiškia „pirmas iš kukmedžių“?
Tęsinys kitame puslapyje:
Sąvokos apie šiuos organizmus keitėsi bėgant dešimtmečiams. Hipotezė, kad tai pirmieji spygliuočiai, greitai buvo išjuokta (nors pavadinimas išliko). Pats Williamas Dawsonas pakeitė savo požiūrį ir net neigė, kad šiuos organizmus laikė medžiais. Tai atsitiko po to, kai fosilijų ląstelių struktūros tyrimai parodė, kad tai greičiausiai visai ne augalai. Galbūt tai buvo dumbliai, didžiuliai siūliniai dumbliai, kurie sukūrė tokias keistas formas.
Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus Vašingtone mokslininkas Francis Hueberis 2001 m. paskelbė tyrimą, kuriame nurodoma, kad tai milžiniški grybai.
Laikui bėgant mokslininkai pradėjo galvoti, kad tai gali būti kažkokia simbiotinė gyvybės forma, pavyzdžiui, grybų ir dumblių derinys. Dar 2010 m. publikuotame tyrime skelbtos Naujojo Hampšyro ir Čikagos universitetų mokslininkų išvados, įrodančios, kad suakmenėję prototaksitai buvo kelių metrų aukščio grybai, kurie turėjo iškilti virš Žemės kraštovaizdžio prieš 400 milijonų metų.
Dabar mes turime naujų, visiškai sensacingų atradimų. Jie rodo, kad prototaksitai nebuvo nei augalai, nei dumbliai, nei grybai, o visiškai nauja ir nežinoma gyvybės forma. Paslaptinga ir sunkiai su kuo nors siejama, juolab kad prieš 400 milijonų metų išmirė be pėdsakų.
Sunku suvokti – nežinome, kas jie buvo, net negalime priskirti jokiai gyvų organizmų karalystei. Ir be to, jie dingo amžiams.
Prototaksitai išnyko, o jų išnykimas siejamas arba su pirmųjų augalų ir grybų konkurencja, arba su pirmųjų sausumos gyvūnų veikla. Didžiuliai, kelių metrų aukščio stulpai galėjo būti ideali slėptuvė pirmiesiems sausumos nariuotakojams. Prototaksituose aptikti tuščių, vamzdinių erdvių labirintai leidžia manyti, kad ten galėjo prasiskverbti seniausi sausumos gyvūnai, galbūt tokiu būdu sunaikinę šiuos organizmus. Kai kuriose suakmenėjusiose prototaksitų liekanose buvo aptiktos skylės, rodančios, kad ten buvo įsirausę nariuotakojų.
Nežinome, kas atsitiko ir kodėl jie išnyko, bet faktas, kad Žemėje egzistavo visiškai nauja, nežinoma gyvybės forma, žavi.
