Mokslininkai sužavėti. „Vorų šuoliai stipresni nei naikintuvų apkrovos“ ()
Sidnėjaus Makvorio universiteto tyrėjų komanda detaliai išnagrinėjo šių unikalių vorų judesių mechaniką.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vos kelių milimetrų dydžio, tačiau su galia, kuri priverčia stebėtis: australiškasis povinis voras (Maratus splendens) demonstruoja šuolio techniką, kurią sunkiai pakartotų net moderniausi naikintuvai.
Jo pakilimo metu fiksuojama iki 13 kartų didesnė nei gravitacinė jėga apkrova – tokios nepatiria net profesionalūs lakūnai.
Sidnėjaus Makvorio universiteto tyrėjų komanda detaliai išnagrinėjo šių unikalių vorų judesių mechaniką.
Vienas įdomiausių atradimų – šie gyviai šoka ne pasitelkdami raumenis, kaip daugelis kitų organizmų, o naudodami spaudimą. Jie neturi kojų tiesiamųjų raumenų, todėl pasikliauja savo vidiniais skysčiais.
|
Prieš atlikdami šuolį, vorai suspaudžia krūtinės raumenis ir perstumia hemolimfą į kojų galus. Hemolimfa sukuria stiprų vidinį slėgį, kuris kaip katapulta iššauna gyvūną į viršų. Vos atleidus įtampą, kojos šauna tarsi spyruoklės.
Analizuodami 22 individų – 10 patinų ir 12 patelių – judesius, mokslininkai pastebėjo reikšmingų skirtumų tarp lyčių. Patinai šoka trumpesniais, bet aštresniais judesiais, o patelės – sklandžiau.
Vis dėlto pagrindinį impulsą sukuria trečia ir ketvirta kojų poros.
Šuolio eiga itin grakšti: voras pakelia priekines kojas į priekį, tada nuo žemės pirmiausia atsiplėšia ketvirtoji pora, ir galiausiai trečioji suteikia galingą šuolį.
Tokia biomechanika sužavėjo mokslininkus, kurie jau dabar svarsto, kaip ją būtų galima pritaikyti šokinėjantiems mikro-robotams.
