„Beveik 30 metrų.“ Mokslininkai įspėja apie pavojų ()
Net kelių metrų poslinkis gali išversti visus skaičiavimus aukštyn kojomis.
© PIRO4D (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/earth-globe-antique-antiquity-1639662/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiaurės ašigalis, kuris iki šiol buvo tarsi nejudantis navigacinis inkaras visoms pasaulio sistemoms, juda. Ir iki 2100 metų gali pasislinkti beveik 30 metrų. Kodėl? Ledynai tirpsta, klimatas šyla, o kartu keičiasi ir visa planetos pusiausvyra.
Besikeičiantis ledynų svoris iš naujo paskirsto Žemės masę, o tai lemia nežymius, bet reikšmingus pokyčius planetos sukimosi ašyje.
Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nereikšminga, pasekmės gali būti rimtos – ypač kosmose, kur padėties nustatymas priklauso nuo itin tikslių koordinacinių sistemų.
|
ETH Ciuricho mokslininkai pastebi, kad žmogaus veiklos poveikis gali tapti stipresnis nei natūralūs Žemės judesiai.
Iki šiol planetos svyravimai buvo susiję su jūrų srovėmis ir geologiniais procesais, tačiau šiuolaikinis ledynų tirpimo tempas yra rekordiškai spartus.
Pagrindinis tyrimo autorius, dr. Mostafa Kiani Shahvandi iš Vienos universiteto, teigia, kad jei išmetamųjų dujų lygis nebus sumažintas, ašigalis gali judėti dar toliau – net iki 89 pėdų (apie 27 metrus).
Tai jau ne teorija, o prognozė, pagrįsta realiais duomenimis nuo 1900 metų.
Be to, neseniai išmatuota, kad Arkties jūrų ledas kovo mėnesį buvo mažiausias per visą 47 metų stebėjimo istoriją.
Antarktidoje situacija dar blogesnė – ledynų plotas sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Šie pokyčiai gali turėti įtakos palydovinei navigacijai, teleskopų orientacijai ir net kosminių aparatų veikimui.
Kai jų padėtis erdvėje priklauso nuo Žemės ašies, net kelių metrų poslinkis gali išversti visus skaičiavimus aukštyn kojomis.
.png)
.png)
.png)
