Užteko vos 1 kg. Kinija keičia orus. „30 baseinų per vieną dieną“ ()
Kinijos mokslininkai paskelbė apie savo naujausio orų modifikavimo eksperimento sėkmę Sindziango regione.
© Thomas K, CC BY 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Heavy_Rain_Approaching_%28152651135%29.jpeg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Panaudoję vos 1 kilogramą sidabro jodido, jiems pavyko išpilti daugiau nei 70 milijonų litrų papildomo lietaus – tai prilygsta 30 olimpinių baseinų tūriui!
Debesų sėja yra orų modifikavimo forma, kuria bandoma pakeisti kritulių kiekį ar tipą. Purškiant medžiagas, kurios veikia kaip kondensacijos arba kristalizacijos branduoliai, dažniausiai sidabro jodidą, sausą ledą, o pastaruoju metu ir druską, sukeliami debesies viduje vykstančių mikrofizikinių procesų pokyčiai.
Nors šis metodas kelia daug ginčų – ypač dėl galimo žalingo sidabro jodido poveikio žmonių ir kitų žinduolių sveikatai po intensyvaus ar ilgalaikio poveikio. Šiuo metu daugiau nei 20 pasaulio šalių praktikuoja debesų sėją.
|
Didžiausia sistema yra Kinijoje, kur sėja atliekama į dangų paleidus raketas su sidabro jodidu, o pastaruoju metu – ir dronus.
Kaip pranešė „South China Morning Post“, Pekinas ką tik Sindziange atliko rekordinį šios srities eksperimentą, kuriame daugiau nei 8000 km2 plote naudojant dronus sidabro jodidas išbarstytas maždaug 5500 m aukštyje. Paaiškinkime, kad kalbame apie regioną, kovojantį su dykumėjimu ir tirpstančiais Tian Šanio kalnų ledynais (manoma, kad jie nyksta 2–3 km² per metus greičiu), kurie yra vandens šaltinis daugiau nei 25 milijonams žmonių.
Du vidutinio dydžio dronai atliko po keturis skrydžius, išskirdami sidabro jodidą dūmų pavidalu 0,28 gramo per sekundę greičiu. Šioje vietoje per vieną dieną iškrito 4 % daugiau kritulių. Be to, visai operacijai atlikti ir 70 milijonų litrų papildomo lietaus sukelti reikėjo tik tokio kiekio sidabro jodido, kuris telpa į vidutinį termoso puodelį, t. y. apie 1 kg.
Kaip pabrėžia tyrėjai, dronų valdymas yra daug saugesnis nei tradiciniai aviacijos metodai ir leidžia tiksliai kontroliuoti operacijų zoną, todėl galima atlikti orų modifikavimą net sudėtingomis oro sąlygomis ir ištisus metus.
Norėdami patikrinti eksperimento efektyvumą, mokslininkai naudojo tris metodus: lietaus lašų matavimus, palydovinių duomenų analizę ir kompiuterinį modeliavimą. Rezultatai buvo aiškūs: lašelių skersmuo padidėjo nuo 0,46 mm iki 3,22 mm, debesų viršūnės atvėso iki 10 °C, o debesys vertikaliai išaugo daugiau nei 3 kilometrais.
Modeliavimai ir istoriniai duomenys atitiko realybę: klimato analizė parodė, kad eksperimento metu kritulių kiekis vidutiniškai padidėjo 3,8 %, o kompiuteriniai modeliai prognozavo 4,3 %, t. y. rezultatas praktiškai identiškas realiam efektui.
Tai labai glaudus modelio ir stebėjimo atitikimas – atmosferos tyrimuose tai retai pastebima. komentuoja tyrimo autoriai.
