Šimpanzės – ne tik įrankių meistrės ar medžiotojos, bet ir… būgnininkės? ()
Rezultatai pribloškė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame tyrime mokslininkai atskleidė, kad šie primatai kuria ritmus, stebėtinai panašius į žmonių muziką.
Jau seniai žinoma, kad šimpanzės muša rankomis ar kojomis į medžių šaknis, skleisdamos stiprius garsus. Tokie garsai gali keliauti kilometrais, nes šaknys veikia kaip natūralūs rezonatoriai.
Bet ar tai tik signalai? O gal – prigimtinė muzika?
Mokslininkų komanda iš Vienos universiteto, vadovaujama Vestos Eleuteri, išanalizavo 371 garso epizodą iš 11 šimpanzių grupių – tiek rytinių, tiek vakarinių porūšių.
|
Rezultatai pribloškė:
- Vakarų šimpanzės kuria ritmingą, pastovų mušimo modelį, tarsi metronomas.
- Rytų šimpanzės renkasi sudėtingus šablonus, derindamos ilgus ir trumpus garsus – kaip džiaze ar tradicinėje afrikiečių muzikoje.
Be to, vakarų šimpanzės pradeda būgnuoti anksčiau nei pradeda šaukti, o jų tempas greitesnis.
Tai leidžia manyti, kad ritmas – svarbus jų bendravimo būdas.
Panašumai su žmonių muzika kelia netikėtus klausimus. Ar ritmas – bendra mūsų evoliucinė savybė?
Mokslininkų nuomone, muzikinis pojūtis galėjo būti paveldėtas iš bendro žmogaus ir šimpanzės protėvio, gyvenusio prieš 7–10 mln. metų.
Tokia hipotezė keičia požiūrį į muziką – ji tampa biologiniu reiškiniu, o ne tik kultūriniu.
Ritmas galėjo būti pirmoji muzika. Ir šimpanzės ją vis dar groja.
