Ar gyvūnai gali išmokti kitos gyvūnų rūšies kalbą? ()
Gyvūnai kasdien girdi aplink juos bendraujančius kitų rūšių atstovus. Tačiau ar jie supranta, ką šie sako?
© Alexander Grey (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/photo-of-people-holding-siamese-cat-and-chihuahua-1909802/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kasmet vis daugiau sužinome apie tai, kaip gyvūnai bendrauja tarpusavyje. Tyrimai rodo, kad drambliai vieni kitus pasveikina pliaukšėdami ausimis ir skleisdami žemus dunksinčius garsus, kašalotai skleidžia spragsėjimus, kurie kinta priklausomai nuo pokalbio konteksto, o žiurkių kolonijos turi netgi savitus „akcentus“.
Aišku viena – gyvūnų karalystėje bendravimas yra kur kas sudėtingesnis nei ilgai manyta. Tačiau ar įmanoma, kad vienos rūšies atstovas galėtų išmokti kitos gyvūnų rūšies kalbą?
Pasirodo, tokių pavyzdžių yra. Kai kurie gyvūnai ne tik supranta kitų rūšių garsus ar signalus, bet ir geba jais naudotis. Visgi lieka neatsakytas klausimas – ar jie supranta šių garsų reikšmę taip, kaip mes suprantame žodžius?
Pirmiausia verta pabrėžti, kad gyvūnai neturi kalbos tokia prasme, kokią turi žmonėms.
„Kalba yra būdinga tik žmonėms – tai specifinė bendravimo sistema. Tuo tarpu gyvūnų atveju mokslininkai dažniau tiria atskirus bendravimo elementus – pavyzdžiui, garsą, kuris turi tam tikrą reikšmę – bet vengia naudoti žmogiškus terminus, tokius kaip kalba,“ – „Live Science“ sakė Ciuricho universiteto evoliucinės antropologijos profesorius Simonas W. Townsendas.
Geriausiai ištirti yra paukščiai
|
Tarp rūšių bendravimo srityje vieni iš geriausiai ištirtų gyvūnų – paukščiai. Viename paukščių migracijos tyrime pastebėta, kad vieniši paukščiai, keliaudami migracijos keliu, reaguoja į kitų rūšių skleidžiamus signalus – galbūt siekdami išlikti saugūs ir efektyviau orientuotis kelionėje.
Stebėdami, ar skirtingų rūšių paukščiai skleidžia garsus vieni kitų aplinkoje, mokslininkai gavo duomenų, kurie leidžia manyti, jog tarp rūšių egzistuoja tam tikras garsinis „dialogas“. Visgi, ką tiksliai reiškia šie garsai, kol kas išlieka paslaptis.
„Logiška kelti klausimą, ar tarp rūšių gali susiformuoti socialiniai ryšiai. Įtariu, kad čia slypi daugiau informacijos nei šiuo metu galime suprasti“, – sako tyrimo vadovas Bendžaminas Van Dorenas.
Kokie paukščiai garsėja savo gudrumu?
Tačiau išmokti „kalbą“ – tai ne tik suprasti, ką girdi, bet ir gebėti pačiam tai atkartoti. Ir čia išsiskiria šakotosios drongos (Dicrurus adsimilis) – maži juodi paukščiai, paplitę visoje Afrikoje.
Šie paukščiai garsėja savo gudrumu – jie seka kitus gyvūnus, tikėdamiesi pavogti jų maistą. Kapilano universiteto (Kanada) biologas Tomas Floweris lauko tyrimuose pastebėjo, kad drongos seka surikatų būrius ir naudodamos aliarmo signalus – klyksmus, įspėjančius apie artėjantį plėšrūną – išgąsdina surikatas, priversdamos jas slėptis, o pačios tuo metu susirenka likusį maistą.
Tačiau tokia strategija ilgainiui prarado veiksmingumą. Surikatos suprato, kad drongų signalai – apgaulė, ir nustojo į juos reaguoti. Tuomet drongos pademonstravo savo išskirtinius gebėjimus – jos ėmė mėgdžioti kitų rūšių aliarmo garsus, netgi pačių surikatų signalus. Tokiu būdu paukščiai išlaiko aukštą surikatų budrumą ir užsitikrina maisto šaltinį.
T. Floweris pastebi, kad drongos lygiai taip pat gali mėgdžioti ir kitų paukščių signalus, kad pasisavintų jų grobį. Ši lanksti strategija leidžia manyti, kad drongos ne tik išmoksta kitų rūšių garsus, bet ir geba juos tikslingai pritaikyti pagal situaciją. Kai vienas signalas tampa neveiksmingas – jos pereina prie kito.
Ar tai – tyčinė apgaulė? T. Floweris teigia, kad eksperimentais tai įrodyti labai sunku. Kol kas nėra aišku, ar jaunos drongos supranta, kad apgaudinėja, kai pradeda mėgdžioti aliarmo signalus. Visgi T.Floweris pabrėžia: ir vaikai pradžioje tik kartoja garsus, nežinodami jų prasmės, bet ilgainiui per bandymus ir klaidas išmoksta jų reikšmę.
Drongos, panašu, rodo tam tikrus kalbos mokymosi požymius. Tačiau daug kas vis dar lieka neatskleista.
