Jie Žemėje gyvena jau 400 mln. metų. Ir dabar tapo 5 kartus nuodingesni ()
Šis unikalus genų mainų mechanizmas leido šimtakojams dar labiau sustiprinti savo nuodus ir išgyventi milijonus metų besikeičiančioje aplinkoje.

© Jean Paul Montanaro (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/close-up-of-millipede-on-forest-bark-29146845/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šimtakojai – vieni seniausių ir įdomiausių mūsų planetos gyventojų, egzistuojantys daugiau nei 400 milijonų metų. Jų evoliucijos istorija, ypač kalbant apie nuodų vystymąsi, kupina netikėtumų. Nors dažnai painiojami su vabzdžiais, šie plėšrūnai priklauso Chilopoda klasei, kuri iš esmės skiriasi nuo vabzdžius (pvz., vabalus, bites, skruzdėles) apjungiančios Insecta klasės.
Nuodų galybė ir evoliucija
Pagrindinis skirtumas tarp šimtakojų ir vabzdžių slypi ne tik morfologijoje, bet ir evoliucijos kelyje. Šimtakojai yra nuodingi plėšrūnai, kurie savo grobiui paralyžiuoti ar nudobti naudoja ne iltis, o modifikuotas kojas, per kurias ir įšvirkščia toksinus. Įspūdinga tai, kad skirtingų šimtakojų kategorijų nuodai per evoliucijos eigą tapo mažiausiai penkis kartus stipresni, kaip nustatyta 2019 metais atliktame tyrime.
|
Nuodų evoliucija šimtakojams – sudėtingas procesas, prasidėjęs nuo paprastų toksinų ir ilgainiui išsiplėtojęs į neįtikėtiną įvairovę. Pavyzdžiui, kai kurių milžiniškų Australijos šimtakojų rūšių nuodai pasižymi išskirtiniu sudėtingumu, kuriame aptinkama dešimtys skirtingų toksinų šeimų. Keisčiausia tai, kad šie itin veiksmingi toksinai išsivystė iš visiškai nekenksmingų baltymų, kurie tiesiog pakeitė savo funkciją arba pradėti naudoti didelėmis koncentracijomis.
Genų vagystės paslaptis
Tačiau tai dar ne viskas. Kai kurios šimtakojų nuodų sudedamosios dalys buvo, tiesiogine to žodžio prasme, „pavogtos“ iš kitų organizmų. 2021 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad šimtakojai gavo genų iš bakterijų ir grybų per vadinamąjį horizontalų genų perdavimą. Šis unikalus genų mainų mechanizmas leido šimtakojams dar labiau sustiprinti savo nuodus ir išgyventi milijonus metų besikeičiančioje aplinkoje.
Apibendrinant, šimtakojai yra išties unikalios būtybės, turinčios nepaprastą evoliucijos istoriją. Jų nuodai, savarankiškai išsivystę net kelis kartus, demonstruoja neįtikėtiną prisitaikymo gebėjimą ir genetinį lankstumą. Galbūt šios mažos, bet galingos būtybės dar atskleis ne vieną evoliucijos paslaptį?
