Šis unikalus genų mainų mechanizmas leido šimtakojams dar labiau sustiprinti savo nuodus ir išgyventi milijonus metų besikeičiančioje aplinkoje.

Šimtakojai – vieni seniausių ir įdomiausių mūsų planetos gyventojų, egzistuojantys daugiau nei 400 milijonų metų. Jų evoliucijos istorija, ypač kalbant apie nuodų vystymąsi, kupina netikėtumų. Nors dažnai painiojami su vabzdžiais, šie plėšrūnai priklauso Chilopoda klasei, kuri iš esmės skiriasi nuo vabzdžius (pvz., vabalus, bites, skruzdėles) apjungiančios Insecta klasės.

Nuodų galybė ir evoliucija

Pagrindinis skirtumas tarp šimtakojų ir vabzdžių slypi ne tik morfologijoje, bet ir evoliucijos kelyje. Šimtakojai yra nuodingi plėšrūnai, kurie savo grobiui paralyžiuoti ar nudobti naudoja ne iltis, o modifikuotas kojas, per kurias ir įšvirkščia toksinus. Įspūdinga tai, kad skirtingų šimtakojų kategorijų nuodai per evoliucijos eigą tapo mažiausiai penkis kartus stipresni, kaip nustatyta 2019 metais atliktame tyrime.

[EU+Kuponai] Bent 2 kartus pigiau nei Lietuvoje! Stumdomų vartų automatika. Aukščiausia klasė. Paskutiniai vienetai 8629 4 Labai geros kainos Specialūs kuponai Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas Aukščiausia kokybė Labai ribotas kiekis Išsamiau

Nuodų evoliucija šimtakojams – sudėtingas procesas, prasidėjęs nuo paprastų toksinų ir ilgainiui išsiplėtojęs į neįtikėtiną įvairovę. Pavyzdžiui, kai kurių milžiniškų Australijos šimtakojų rūšių nuodai pasižymi išskirtiniu sudėtingumu, kuriame aptinkama dešimtys skirtingų toksinų šeimų. Keisčiausia tai, kad šie itin veiksmingi toksinai išsivystė iš visiškai nekenksmingų baltymų, kurie tiesiog pakeitė savo funkciją arba pradėti naudoti didelėmis koncentracijomis.

Genų vagystės paslaptis

Tačiau tai dar ne viskas. Kai kurios šimtakojų nuodų sudedamosios dalys buvo, tiesiogine to žodžio prasme, „pavogtos“ iš kitų organizmų. 2021 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad šimtakojai gavo genų iš bakterijų ir grybų per vadinamąjį horizontalų genų perdavimą. Šis unikalus genų mainų mechanizmas leido šimtakojams dar labiau sustiprinti savo nuodus ir išgyventi milijonus metų besikeičiančioje aplinkoje.

Apibendrinant, šimtakojai yra išties unikalios būtybės, turinčios nepaprastą evoliucijos istoriją. Jų nuodai, savarankiškai išsivystę net kelis kartus, demonstruoja neįtikėtiną prisitaikymo gebėjimą ir genetinį lankstumą. Galbūt šios mažos, bet galingos būtybės dar atskleis ne vieną evoliucijos paslaptį?

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Molecular Biology and Evolution

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()

„Šis augalas – tikras erkių magnetas“. Geriau apeikite iš tolo

+4

(1)

Erkes traukia kaip magnetas. „Venkite jų bet kokia kaina“

+1

Koks gyvūnas nužudo daugiausiai žmonių? Atsakymas gali būti netikėtas

+1

Pamirškite chemikalus. Paprastas triukas. Uodai nuo jūsų patys išsilakstys

+33

Šie gigantai gyvena visai šalia mūsų. Įvardino, kur mėgsta slėptis ir ar reikėtų jų baimintis

+1

Rezultatai pribloškė net pačius mokslininkus. Suskaičiavo, kiek pasaulyje gyvena skruzdėlių

+1

Prof. skelbia košmarą. „Afrikinės erkės jau mūsų šalyje. Jos gali aktyviai persekioti savo grobį“

+1

Kandžių tiesiog neliks. „Dezinfa“ skelbia, ką reikia padaryti namuose

+1

Keista, bet tiesa. „Kur uodai dingsta žiemą“

+2

Mokslininkai sužavėti. „Vorų šuoliai stipresni nei naikintuvų apkrovos“

+1

Mokslininkai šokiruoti. Drozofilos turi netikėtą savybę

+1

Tarsi iš siaubo filmo: Europoje užfiksavo vorus „zombius“

+9

„Naudojo kaip gyvus inkubatorius savo palikuonims.“ Kraupi vapsvos spąstų sistema

+1

„Naudoja kaip nosį.“ Mokslininkai įminė vorų uoslės paslaptį

+1

„Sukuria mikrobų mainų tinklą.“ Eksperimentas atskleidė paslėptą gėlių galią

+1