Kiaušinių lukštai šliužams naikinti? Neigia vieną populiarų sodininkystės mitą ()
Mokslininkus stebina toks siūlymas.
© Agnali (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/cracked-egg-broken-wasted-food-1744644/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei užsiimate sodininkyste, turbūt ne kartą esate girdėję patarimą, kad sutrintų kiaušinių lukštų žiedas aplink augalus yra veiksminga natūrali kliūtis šliužams ir sraigėms. Kadangi vis daugiau sodininkų nori išvengti pesticidų naudojimo, ar šis senas patarimas gali būti dar aktualesnis namų augintojams? Pažvelkime į mokslinius duomenis, siūlo botanikas ir žurnalo „New Scientist“ apžvalgininkas Jamesas Wongas.
Manoma, kad aštrūs ir šiurkštūs sutrintų kiaušinių lukštų kraštai dirgina minkštus ir lygius šliužų bei sraigių kūnus, todėl pabarsčius aplink augalus šių ar kitų šiurkščios tekstūros medžiagų – pavyzdžiui smėlio ar susmulkintos pušies žievės – sukuriamas tarsi neįveikiamas barjeras.
|
J. Wongas teigia, kad jį stebina toks siūlymas, nes bandymai nuolat rodo, jog šiurkštūs paviršiai neveiksmingai trukdo šliužams judėti. 2018 m. atliktame tyrime nustatyta, kad salotų stiebai, apjuosti įvairiomis tokiomis medžiagomis, netapo geriau apsisaugotais nuo šliužų ir sraigių. Manoma, kad taip yra todėl, kad tirštos gleivės, kurias šie gyvūnai gamina, sukuria lygų, slidų taką net ir per labai aštrius paviršius.
Tiesą sakant, kiti bandymai parodė, kad šliužus vilioja mielių kvapas, todėl ne be pagrindo galima manyti, kad šiuose lukštuose esantys pūvančio žalio kiaušinio pėdsakai iš tikrųjų gali būti masalu tam pačiam gyvūnui, kurio stengiamasi išvengti.
Tačiau vertėtų apsvarstyti ir kitas natūralias kliūtis. Bent vieno bandymo metu nustatyta, kad kavos tirščiai veiksmingai mažina šliužų norą graužti jaunus augalus. Problema yra ta, kad kofeinas, kuris lemia tokio užtvaro veiksmingumą, augalams taip pat yra toksiškas, t. y. kavos tirščiai turi būti tokie, kad kofeino kiekis juose būtų pakankamai mažas, kad būtų saugus naudoti augalams, bet pakankamai didelis, kad paveiktų šliužus. Namų sąlygomis tai padaryti nėra lengva.
Kol kas geriausiai sekasi česnakų ekstrakto tirpalui, bandymai su kuriuo parodė daug žadančių rezultatų. Tačiau jo veiklioji medžiaga alicinas yra tas pats junginys, dėl kurio nuo česnakų sklinda aštrus kvapas, tad galima įsivaizduoti, kaip į jus žiūrės net mandagiausi kaimynai, kai purkšite tokį česnakinį tirpalą ant savo augalų.
Bet kas, jei problema iš tikrųjų yra mūsų pačių sukurta? Iš tikrųjų tik kelios šliužų ir sraigių rūšys minta gyvais augalais. Daugelis jų iš tikrųjų padeda skaidyti negyvas augalų medžiagas, išlaisvina iš jų maistingąsias medžiagas, todėl dirvožemis tampa sveikesnis ir augalai geriau auga. Šliužai taip pat yra svarbi platesnės ekosistemos dalis – nes yra maistas paukščiams giesmininkams, kuriuos daugelis sodininkų stengiasi privilioti. Taigi, išskyrus labai mažus daigus ir kelis ypač pažeidžiamus augalus (pavyzdžiui, jurginus), atsikratydami šliužų ir sraigių galite padaryti daugiau žalos nei naudos, perspėja J. Wongas.
