„Tūkstančiai ginklų netikėtoje vietoje. Pritrenkianti žinia“ ()
Grėsmę kelia ne tik ginklai.
© royharryman (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/bullets-shells-shell-casings-ammo-4564768/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Baltijos jūrai kyla rimta ekologinė grėsmė. Jos dugne guli tūkstančiai tonų ginklų, šaudmenų ir chemikalų iš Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, kurie pradeda tekėti iš konteinerių. Ekspertai skambina pavojaus varpais: laikas bėga. Jei nieko nebus daroma, pasekmės gali būti pražūtingos.
Gdanske vykusiame Danielio Fahrenheito vardo universitetų asociacijos Ekonomikos konvencijos susitikime mokslininkai pabrėžė, kad problema yra rimta – Baltijos jūros dugne gulintys karo laikų ginklai ir šaudmenys kelia didžiulį pavojų ne tik ekosistemai, bet ir pakrantėse gyvenantiems žmonėms.
Dėl šaudmenų ir ginklų, įskaitant cheminius ginklus, perteklinės gamybos Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu susidarė situacija, kai didžiulis kiekis nepanaudotų medžiagų buvo išmestas į Baltijos jūrą. Gdansko universiteto Tvaraus vystymosi centro skaičiavimais, jūros dugne jų yra apie 65 000 tonų cheminės amunicijos, iš kurių nuo 6 tūkstančių iki 13 tūkstančių tonų cheminio ginklo medžiagų.
|
Metaliniai konteineriai, kuriuose jie laikomi, pamažu rūdija veikiami jūros vandens. Po kelių dešimtmečių įrenginiai pradėjo prarasti savo sandarumą. „Prasiskverbiančios medžiagos jau dabar teršia aplinką“, – Gdansko radijui sakė Gdansko technologijos universiteto plėtros prorektorė Justyna Kucińska-Lipka.
Šio proceso padariniai jau matomi ne tik jūros gelmėse – anksčiau yra buvę atvejų, kai poilsiautojai paplūdimyje rasdavo intriguojantį paketą, kontaktas su kuriuo baigdavosi sunkiais nudegimais arba regėjimo praradimu.
Ekspertai apie Baltijos jūroje gulinčius ginklus kalba kaip apie „tiksinčią bombą“, kurią reikia kuo greičiau neutralizuoti. Gdansko technologijos universitetas, kuris jau daugelį metų atlieka Baltijos jūros stebėsenos ir apsaugos tyrimus, ieško būdo tai padaryti.
„Mes atliekame tyrimus apie autonomines transporto priemones, cheminių junginių neutralizavimo sistemas ir dėl šios veiklos susidarančių atliekų tvarkymą“, – Gdansko radijui citavo Gdansko technologijos universiteto plėtros prorektorė Justyna Kucińska-Lipka.
Tačiau grėsmę kelia ne tik ginklai ir šaudmenys. Kaip rašo portalas planeta.pl, Baltijos jūros dugne guli vokiečių tanklaivio „Franken“, kuris Antrojo pasaulinio karo metu aprūpino nacių laivyną, nuolaužos. Be maždaug tūkstančio tonų šaudmenų, jo talpose yra apie 1,5 milijono litrų degalų ir šimtai tonų tepimo alyvos.
„Dziennik Bałtycki“ praneša, kad žemė aplink nuolaužas jau yra smarkiai užteršta – leistinos kancerogeninių medžiagų ribos viršytos net kelis šimtus kartų. Ekspertų teigimu, degalų išpumpavimas iš cisternos kainuoja apie 10 milijonų eurų, o nelaimė gali įvykti per dešimtmetį.
Rūdijanti laivo konstrukcija gali sugriūti dėl savo svorio, dėl to gali ištekėti cheminės medžiagos ir užteršti Lenkijos paplūdimius. Šios nelaimės ekologinės ir ekonominės pasekmės taip pat paveiktų pakrančių miestų gyventojus.
