Diktatorius pamišo dėl lokių. „Pasitelkti net chemikalai“ ()
Jei ne Nicolae Ceausescu (Nikolajė Čaušesku) – kruvinas komunistinės Rumunijos diktatorius, nužudytas per 1989 m. revoliuciją, – šiandien šioje šalyje nebūtų tiek daug lokių. Jo laikais buvo įgyvendintas planas ne tik veisti Rumunijos lokius, bet ir sukurti milžinus. Diktatorius jį įgyvendino.
© Charles J. Sharp (CC BY-SA 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Eurasian_brown_bear_%28Ursus_arctos_arctos%29_female_1.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiandien Rumunijoje gyvena daugiausia lokių Europoje, neskaitant Rusijos. Todėl vyksta diskusija dėl plėšrūnų skaičiaus šioje šalyje. Jis yra daug kartų didesnis nei Lenkijoje ir Slovakijoje, kurioje pastaruoju metu nutinka incidentai su žmonėmis ir lokiais, kartais ir mirtini.
Rumunijoje yra 7000–8000 lokių, tačiau Rumunijos aplinkos ministerija, remiantis Miškų tyrimų ir eksperimentų instituto (ICEF) duomenimis, pranešė, kad čia yra apie 10 000–12 000 plėšrūnų. Nors šie duomenys yra labai ginčytini.
Taigi, kiek lokių gyvena Rumunijoje? Sunku įvertinti, bet daug, ir Rumunija, kaip ir Slovakija, priėmė daug kritikos sulaukusį sprendimą išžudyti kai kuriuos lokius.
Daugeliui gali pasirodyti keista, kodėl Rumunijoje gyvena tiek daug rudųjų lokių? Juk netoliese esančios šalys gali pasigirti daug mažesnėmis populiacijomis. Pavyzdžiui, Bulgarijoje gyvena nemažai gyvūnų – nuo 500 iki 1200 (drąsiausiais vertinimais). Serbijoje lokių skaičius siekia daugiausia 800, o kiek toliau Kroatijoje jų gali būti daugiau, net 1000, panašiai kaip Slovėnijoje. Karo apimtoje Ukrainoje gyvena mažiau nei 400 gyvūnų, o Vengrijoje šie plėšrūnai yra išnykę ir tik dabar grįžta.
|
O štai Rumunijoje yra 7000–8000 rudųjų lokių, o gal net 10 000 – didžioji dalis visos Karpatų populiacijos.
Karpatai yra atsakymas į klausimą, kodėl Rumunijoje tiek daug šių milžinų. Jie čia turi puikias ir įvairias gyvenimo sąlygas – Rumunijos Karpatus kerta slėniai ir vietos, kurios puikiai atitinka šių didžiulių žinduolių sąlygas.
Tačiau rudųjų lokių istorija Rumunijoje nėra tokia rožinė, ir jei šalies likimas būtų susiklostęs kitaip, jų galėjo būti tik šiek tiek daugiau nei kaimyninėse šalyse. Užtenka pasakyti, kad šeštajame dešimtmetyje lokių skaičius Rumunijoje buvo vertinamas tik 1000 gyvūnų.
Ir tai nepaisant to, kad Karpatuose jie turėjo geras gyvenimo sąlygas. Po karo Rumunija buvo viena skurdžiausių šalių ne tik Rytų bloke, bet ir visoje Europoje. Retai apgyvendinta, be intensyvios pramonės plėtros, ji turėjo būtent tokias sąlygas. Tačiau lokiai buvo masiškai žudomi. Rumunijoje prieš daugiau nei 70 metų jiems grėsė realus išnykimo pavojus, kas šiandien atrodo neįtikėtina.
Iki 1965 m. Rumunijai vadovavo Gheorghe Gheorghiu-Dej, Rumunijos darbininkų partijos generalinis sekretorius ir Valstybės tarybos pirmininkas. Jam mirus nuo vėžio, naujuoju lyderiu tapo Nicolae Ceausescu, kuris nuo septintojo dešimtmečio pabaigos tapo faktiniu šalies diktatoriumi ir „Rumunijos tautos saule“, įsivyravo jo asmenybės kultas. Jis smerkė savo pirmtaką, smerkė jo laikus ir pavertė Rumuniją ekstravagantiška valstybe ne tik Rytų bloke (ji atsisakė dalyvauti Čekoslovakijos invazijoje 1968 m., atsisakė boikotuoti Olimpines žaidynes Los Andžele 1984 m. ir kt.), bet ir apskritai pasaulyje.
Nicolae Ceausescu buvo kaltas dėl daugybės nusikaltimų, už kuriuos jis buvo nužudytas 1989 m. gruodį kartu su žmona Elena per kruviną Rumunijos revoliuciją, nuvertusią komunistinę sistemą. Tai buvo nusikaltimai ne tik žmonėms, bet ir gamtai. Diktatorius turėjo planą sukurti Rumuniją pagal savo paties, kartais nesėkmingas, idėjas. Ir taip jau atsitiko, kad jis buvo aistringas medžiotojas.
Tęsinys kitame puslapyje:
Septintajame dešimtmetyje Rumunijoje jam atrodė nepriimtina padėtis, kai lokių skaičius sparčiai mažėjo (nors jų vis dar buvo daugiau nei 1000). Ne todėl, kad jis taip mylėjo gyvūnus ir norėjo, kad didžiausias Europos sausumos plėšrūnas būtų ir Rumunijos valstybės bei jos gamtos simbolis. Nes jis norėjo turėti į ką šaudyti ir imti medžioklės trofėjus.
Praėjus metams po valdžios perėmimo, 1966 m. Nicolae Ceausescu pristatė programą, skirtą lokių skaičiui Rumunijoje padidinti. Tačiau klysta tie, kurie mano, kad tai buvo rezervatų kūrimas, tinkamų buveinių sukūrimas ir pan. Rumunijos diktatoriaus planas buvo paprastas – juos maitinti. Žinoma, jis juos saugojo, bet taip pat įsakė imtis didelio masto veiksmų gyvūnams maitinti. O lokių maitinimas, nors ir padeda jiems išgyventi, sutrikdo žmogaus ir gyvūno santykius.
Plėšrūnų maitinimas neapsiribojo vien natūralaus maisto dėjimu. Ceausescu rekomendavo naudoti baltymus, vitaminus ir kitas chemines medžiagas. Jis norėjo greito efekto ir jį pasiekė. Aštuntajame dešimtmetyje lokių skaičius Rumunijos Karpatuose ženkliai išaugo, o iki 1989 m. revoliucijos jis pasiekė 8000 gyvūnų.
Ir Nicolae Ceausescu turėjo į ką šaudyti. Ir jis tai darė, taip pat kvietė kitų šalių lyderius į lokių medžiokles, nors nebūtinai iš SSRS, su kuria jį siejo šiurkšti draugystė. Atvyko lyderiai iš Bulgarijos, Jugoslavijos, Artimųjų Rytų šalių ir Libijos. Tuo pačiu metu Rumunijos diktatorius uždraudė medžioklę, kurioje dalyvautų komerciniai medžiotojai iš Vakarų. 1974 m. tai buvo įmanoma paskutinį kartą.
Kulminacija buvo pavydas. Paskelbta žinia, kad Jugoslavijoje buvo nušautas didžiulis lokys, didžiausias žemyne. Teigiama, kad jį netoli Bugojno, Bosnijoje, nušovė pats Jugoslavijos lyderis Josipas Brozas Tito. Šiandien žinome, kad lokiai tikriausiai buvo ten specialiai jam suvilioti ir šeriami, tačiau faktas buvo faktas. Tito turėjo šį įrašą, o Ceausescu negalėjo to pakęsti.
Ši istorija susijusi su lokio, vardu Lache, kuris gyveno Oradėjos zoologijos sode ir svėrė 400 kg, likimu. Europiečiams tai buvo labai įspūdingas gyvūnas. Rumunijos valdžios sprendimu lokys buvo perkeltas į Brašovo regioną Transilvanijoje, kur pusiau nelaisvėje buvo šeriamas, peršeriamas, prikimštas baltymų ir audinių augimą skatinančių medžiagų (kitų šaltinių teigimu, taip pat alaus ir kotletų), kad užaugtų didžiulis gyvūnas. 1983 m., per netikrą medžioklę, Nicolae Ceausescu nužudė gyvūną. Ir jis siekė Tarptautinės medžioklės ir gamtosaugos tarybos apdovanojimo už didžiausią nužudytą lokį.
Pasak Lache prižiūrėtojų, lokys savo gyvenimo pabaigoje buvo labai nelaimingas. Jis sielvartavo dėl išsiskyrimo su ankstesniais namais, nereagavo į dirgiklius ir vienu metu net nustojo ėsti. Bet vis tiek buvo nužudytas.
Lache kailį vis dar galima pamatyti Karpatų medžioklės muziejuje Brašove, o Rumunijos diktatorius didžiavosi savo pasiekimu. Pasak istorijos, jis medžiojo Karpatų miškuose iki pat 1989 m. Rumunijos revoliucijos, kai pats buvo sušaudytas.
