JAV užpildys Meksiką milijonais musių. Statomos specialios gamyklos. Kas vyksta? ()
Vyksta neįprasta kova, kurioje naudojami ne chemikalai ar sprogmenys, o sterilios musės.
© Judy Gallagher, CC BY 2.0 | https://www.flickr.com/photos/52450054@N04/32134251092
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pastangų centre – parazitinė rūšis, žinoma kaip Naujojo pasaulio sraigtinė musė (Cochliomyia hominivorax) – mėsėdė musė, kurios lervos įsiskverbia į šiltakraujų gyvūnų žaizdas ir, jei negydomos, per kelias dienas sukelia mirtinas infekcijas.
Ši rūšis, kuri JAV buvo paskelbta išnaikinta septintajame dešimtmetyje, vėl pasirodė pietų Meksikoje 2024 m. pabaigoje, vos už 1000 km į pietus nuo JAV sienos. Dabar tyrėjai naudoja laiko patikrintą, bet neįprastą kontrolės metodą: sterilių vabzdžių techniką (Sterile Insect Technique, SIT). Musių patinai yra veisiami, sterilizuojami spinduliuote ir masiškai paleidžiami iš lėktuvų.
Kai šie sterilūs patinai poruojasi su laukinėmis patelėmis, jų padėti kiaušinėliai yra nevaisingi – taip nesugebam susilaukti palikuonių. Tuomet laukinė populiacija mažėja. Šis metodas pirmą kartą sėkmingai panaudotas Floridoje šeštajame dešimtmetyje, o iki aštuntojo dešimtmečio vidurio rūšis buvo išnaikinta visoje Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje.
|
Siekdama išplėsti šias pastangas, Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamentas (USDA) stato naują sterilių muselių platinimo centrą Moore oro pajėgų bazėje Teksase, kuris turėtų pradėti veikti iki 2025 m. pabaigos ir per savaitę užaugins iki 300 milijonų sterilių musių patinų. Tuo pačiu metu 21 mln. dolerių investuojama į Metaipoje (Meksika) esančios gamyklos pertvarkymą, kad būtų galima papildomai užauginti 60–100 milijonų musių per savaitę, o bendras pajėgumas būtų apie 400 milijonų per savaitę.
Tuo tarpu esama gamykla Panamoje išlieka pagrindine apsauginių vabzdžių tiekėja, šiuo metu per savaitę užauginančia apie 100 milijonų sterilių musių.
Rizika didelė. Vien Teksase auginama 14 proc. visų JAV galvijų, todėl mėsėdžų musių lervų protrūkis gali sukelti chaosą gyvulininkystės produkcijos srityje, sutrikdyti jautienos ir pieno rinkas bei padidinti maisto tiekimo nepastovumą.
Vienas užkrėstas gyvūnas gali nugaišti per mažiau nei dvi savaites, nes lervos minta gyva mėsa, naudodamos kabliuko formos burnos dalis. Istoriškai gyvulių nuostoliai dėl lervų JAV mėsos ir pieno pramonei kainavo daugiau nei 200 mln. dolerių per metus, kol jos buvo išnaikintos.
Kartu su SIT, USDA nuo 2025 m. gegužės 11 d. sustabdė gyvų galvijų, bizonų ir arklių importą iš Meksikos, įgyvendino laipsnišką, rizika pagrįstą sienų atvėrimą ir pradėjo penkių žingsnių strategiją, apimančią stebėjimą, informavimo veiklą ir nenumatytų atvejų planavimą.
Teksaso agentūros suformavo jungtinę reagavimo komandą, kurioje universitetai ir laukinės gamtos departamentai koordinuoja stebėseną ir gaudymą spąstais. Floridos universiteto parazitologas Edwinas Burgessas išreiškė paramą iniciatyvai, pavadindamas SIT metodą „didžiausiu pasiekimu istorijoje taikant mokslą didelėms problemoms spręsti“ ir pabrėždamas kenkėjo biologijos panaudojimo prieš jį patį elegantiškumą.
Šis seniai pamirštų gynybos priemonių atgimimas taip pat yra rimtas priminimas, kad net ir išnykusios grėsmės gali vėl atsirasti, ypač kai klimato kaita leidžia tropinėms rūšims plisti į šiaurę. Pirmosios SIT kampanijos metu, vykusios 1962–1975 m., paleista daugiau nei 94 milijardai sterilių musių visoje Šiaurės ir Pietų Amerikoje – tai puikus biologinės kenkėjų kontrolės pavyzdys.
