„Į ausį ar tiesiąją žarną įsistato žolės stiebą ar pagaliuką ir kurį laiką palieka tai ten kaboti.“ Šimpanzės pradėjo naują madą ()
Socialiniai gyvūnai dažnai kopijuoja vieni kitų elgesį.
© Francesco Ungaro (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/photography-of-monkey-1238352/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šimpanzės (Pan troglodytes) į ausį ar tiesiąją žarną įsistato žolės stiebą ar pagaliuką ir kurį laiką palieka tai ten kaboti, praneša mokslininkai. Panašu, kad toks elgesys neturi jokio fizinio ar medicininio tikslo, tačiau socialiai perduodamas vienos šimpanzės kitai.
Pirmą kartą apie žolės kišimą į ausį tyrėjai pranešė 2014 m. Tuo metu taip elgėsi tik viena grupė šimpanzių, gyvenančių Chimfunshi laukinių gyvūnų prieglaudoje Zambijoje. Dabar kita grupė prieglaudoje savarankiškai perėmė šį elgesį ir pristatė naują stilių – nešiotis žolę tiesiojoje žarnoje. Tyrėjai naująjį elgesį aprašė liepos 4 d. žurnale „Behaviour“ paskelbtame tyrime.
Šios dvi grupės tarpusavyje nekontaktuoja, tačiau turi tuos pačius žmones prižiūrėtojus. Tyrėjai įtaria, kad ausų atveju iš pradžių šimpanzės nusižiūrėjo savo prižiūrėtojus žmones ir ėmė elgtis kaip jie – o paskui toks elgesys paplito grupėse ir šiek tiek pasikeitė.
|
„Prižiūrėtojai pasakojo, kad kartais į ausį įsikišdavo žolės stiebelį arba degtuką, kad ją išvalytų“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius, Utrechto universiteto (Nyderlandai) gyvūnų elgsenos ir pažinimo docentas Edwinas van Leeuwenas. – Kitų grupių prižiūrėtojai teigė, kad jie to nedarė. Tada vienos grupės šimpanzės sugalvojo, kad žolės stiebelį galima įsikišti ir kitoje vietoje“.
Socialiniai gyvūnai dažnai kopijuoja vieni kitų elgesį. Toks elgesys paprastai būna susijęs su maisto paieškomis ar kitais svarbiais išgyvenimo įgūdžiais. Tačiau tyrėjai taip pat kartais užfiksuoja laikinas madas, plintančias populiacijose be akivaizdžios naudos. Tuo garsėja kai kurios Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose gyvenančios orkos (Orcinus orca), išsiugdžiusios keistą įprotį plaukioti su negyvomis lašišomis ant galvų.
Naujojo tyrimo autoriai 2010 m. pirmą kartą pastebėjo, kad šimpanzė patelė, vardu Julie, į ausį kiša žolę. Julie nuolat kišo žolę ir šakeles į ausį ir leido joms ten kabėti. Vėliau tyrėjai užfiksavo, kad šią tendenciją perėmė ir kiti septyni jos grupės nariai. Julie nugaišo 2013 m., tačiau kai kurie grupės nariai ir toliau taip elgėsi – o tai rodo, kad tai tapo kultūrine tradicija. Antroji grupė taip elgtis pradėjo 2023 m.
Siekdami iš naujo ištirti šią tendenciją, tyrėjai 2023–2024 m. 12 mėnesių stebėjo visas prieglaudos šimpanzes. Tik dvi šimpanzės iš Julios grupės vis dar nešiojo žolę ausyse – viena iš jų buvo Julios sūnus. Tuo tarpu kitoje grupėje patinas, vardu Juma, buvo identifikuotas kaip galimas drąsios naujos žolės užpakalyje variacijos novatorius – kuri, kaip teigiama tyrime, per savaitę išplito tarp daugumos jo grupės draugų.
Tyrėjai įtaria, kad nelaisvė turėjo įtakos šioms tendencijoms. Laukinės šimpanzės, kurios nebuvo pastebėtos užsiimančios tokiu elgesiu, dienas leidžia ieškodamos maisto ir susiduria su daug daugiau iššūkių nei nelaisvėje laikomos šimpanzės, kurioms maistas paprastai pristatomas.
„Nelaisvėje jie turi daugiau laisvo laiko nei laisvėje, – aiškina E. Van Leeuwenas. – Jiems nereikia būti tokiems budriems ir praleisti tiek daug laiko ieškant maisto.“
Kol kas dar neaišku, ką šimpanzės tiksliai gauna iš tokių savo madų. Tačiau tyrėjai spėja, kad toks socialinis mokymasis gali padėti sustiprinti socialinį identitetą ir socialinę sanglaudą, rašo „Live Science“.
„Tai taip pat gali turėti socialinę paskirtį, – sakė Van Leeuwen. „Kopijuodami kieno nors kito elgesį parodote, kad pastebite ir galbūt net mėgstate tą asmenį. Taigi, tai gali padėti sustiprinti socialinius ryšius ir sukurti priklausymo grupei jausmą, kaip ir žmonėms.“
