„Branduolinė žiema. Viskas blogiau nei tikėtasi“ ()
Šeši skirtingi scenarijai.

© geralt (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/illustrations/ai-generated-nuclear-bomb-people-8756089/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Branduolinė žiema bus dar blogesnė nei manyta, teigiama tyrime.
„Gizmodo“ rašo, kad žurnale „Environmental Research Letters“ paskelbtame tyrime Pensilvanijos valstijos universiteto mokslininkai tyrė, kaip branduolinis karas galėtų sutrikdyti maisto saugumą visame pasaulyje, daugiausia dėmesio skirdami pasaulinei kukurūzų gamybai. Blogiausiu atveju branduoliniai ginklai pažeistų atmosferą, palaipsniui sumažindami metinę kukurūzų gamybą 87 %.
Norėdami modeliuoti, autoriai ištyrė 38 572 kukurūzų auginimo vietas pagal šešis skirtingus vis griežtesnius branduolinio karo scenarijus. Modeliavimas buvo atliktas branduolinės žiemos sąlygomis. Branduolinės žiemos metu branduolinių sprogimų sukeltų gaisrų suodžiai užpildytų dangų, blokuodami saulės šviesą. Pasak mokslininkų, temperatūros kritimas galėtų trukti ilgiau nei 10 metų. To pakanka, kad sunaikintų žemės ūkio sistemas visame pasaulyje.
|
Be suodžių, autoriai nagrinėjo galimą ultravioletinės spinduliuotės poveikį augalams. Žemės ozonas paprastai jį blokuoja, tačiau branduolinis karas susilpnintų apsauginį sluoksnį. Kadangi UV spinduliuotė pažeidžia DNR ir trukdo augalų fotosintezei, mokslininkai sumodeliavo, kaip per didelis jos poveikis gali paveikti dirvožemio, augalų ir atmosferos sistemą.
Rezultatai buvo nerimą keliantys. Pirma, „geriausio atvejo scenarijaus“ – regioninio branduolinio karo – atveju į atmosferą būtų išleista pakankamai suodžių, kad metinis kukurūzų derlius sumažėtų 7 %. Kita vertus, pasaulinio karo atveju į atmosferą būtų išleista 165 mln. tonų suodžių, o tai sumažintų pasaulinę kukurūzų derlių 80 %.
Tuo pačiu metu radiacinė žala „pasiektų piką 8 ir 9 metais“ po pirmojo bombos sprogimo, dėl ko kukurūzų derlius sumažėtų dar 7 %.