„Pasaulis, apie kurį niekas nežino. Po Antarktidos ledynu atrasti gyvi padarai iš košmarų ir stebuklų“ ()
Aplink tvyro absoliuti tamsa.
© clara5656 (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/iceberg-in-antarctica-2608102/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasaulis, apie kurį nieko nežinome: po Antarktidos ledo šelfu atrasti košmariški ir stebuklingi padarai.
Mokslininkai po Antarktidos ledo šelfu netyčia aptiko keistų būtybių. Šis atradimas visiškai apverčia supratimą apie tai, kokios gyvybės formos gali išgyventi amžinos tamsos, šalčio ir visiško saulės šviesos nebuvimo sąlygomis.
Riedulys, pilnas gyvybės
Ekspedicija vyko Filchnerio-Ronne ledo šelfe, pietrytinėje Vedelio jūros dalyje. Tyrėjai išgręžė 900 metrų ledo, kad ištirtų šį izoliuotą poledinį pasaulį – taške, esančiame 260 kilometrų atstumu nuo artimiausio ledyno krašto. Vandens temperatūra yra minus 2,2 °C, aplinkui tvyro absoliuti tamsa.
|
Mokslininkai netikėtai ant didžiulio riedulio, gulinčio jūros dugne, rado keistų, nejudančių būtybių, kurios atrodo kaip jūros kempinės, kolonijas.
„Tai vienas iš tų atradimų, kuris visiškai pakeičia jūsų supratimą apie gyvybę. Antarktidos jūrų gyvūnija pasirodė esanti daug nuostabesnė ir paslaptingesnė, nei manėme“, – pripažįsta pagrindinis tyrimo autorius iš Britų Antarktidos tyrimo centro Hugh Griffiths.
Daugiau klausimų nei atsakymų
Šis atradimas kelia daugiau klausimų nei atsakymų:
Kaip šie organizmai atsidūrė po ledu?
Kuo jie minta amžinoje tamsoje?
Kiek laiko jie gyvena šioje vietoje?
Ar tai naujos rūšys, ar jau ištirtų jūrų organizmų giminaičiai?
O kas jiems nutiks, jei ledynas ištirps?
Kur neturėtų būti gyvybės
Prieš šį atradimą buvo manoma, kad po ledo lentynomis gali išgyventi tik reti maitėdžiai – žuvys, kirminai, smulkūs plėšrūnai. Be to, kuo toliau nuo atviro vandenyno ir saulės šviesos, tuo mažesnė tikimybė sutikti ką nors gyvo.
Šis riedulys su paslaptingais gyventojais yra 625–1500 kilometrų atstumu nuo artimiausios vietovės, kurioje vis dar galima fotosintezė. Tai yra, čia tiesiog nėra jokių tradicinių energijos šaltinių.
Kaip jie išgyvena?
Mokslininkai pateikia kelias versijas:
organizmai minta povandeninių srovių atnešamomis medžiagomis;
energiją gauna iš ledynų tirpimo produktų;
naudoja cheminius junginius, atkeliaujančius iš vandenyno gelmių.
Tačiau norint tiksliai suprasti, kaip veikia ši paslėpta ekosistema, reikia atlikti išsamius tyrimus. O pasiekti tai nėra lengva: tarp tyrėjų ir jūros dugno yra 900 metrų ledo, o iki artimiausio laivo – šimtai kilometrų.
Suspėti, kol neištirpo ledas
Yra dar viena problema – laikas. Dėl visuotinio atšilimo Antarktidos ledo lentynos sparčiai griūva. Tai reiškia, kad unikalios poledinės ekosistemos gali išnykti neištirtos.
Šis atradimas jau privertė mokslininkus persvarstyti savo idėjas apie gyvybę pačiuose glūdžiausiuose planetos kampeliuose. Tačiau pagrindinė intriga tik prasideda: laukia atsakymų į klausimus, kuriuos mokslui kelia paslaptingas poledinis Antarktidos pasaulis, paieškos.
