Pasaulyje – 8,7 mln. gyvybės rūšių, iš kurių tik 14 proc. yra žinomos (0)
Gamtos pasaulyje egzistuoja apie 8,7 mln. rūšių, skelbiama naujo apytikrio skaičiavimo, kurį mokslininkai vadina visų laikų tiksliausiu, ataskaita. Tačiau didžioji dauguma rūšių iki šiol nėra identifikuota – visų jų katalogavimas truktų ilgiau nei tūkstantmetį, skelbia bbc.co.uk.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Galutinio rezultato skaičius nustatytas tiriant santykius tarp „gyvybės šeimų medžio“ šakelių ir lapelių. Nors atrodytų savaime suprantama, kad planetoje egzistuojančių rūšių skaičius turi būti žinomas, kol kas nėra patikimo metodo jam apskaičiuoti.
Mokslininkai leidinyje „PLoS Biology“ publikuotame straipsnyje įspėja, kad daugelis rūšių išnyks dar prieš atsirandant galimybei jas ištirti.
Komentare, kuris taip pat publikuotas „PLoS Biology“, buvęs Karališkosios bendruomenės prezidentas Lordas Robertas May'us pastebėjo: „Ryškus žmonijos narcisizmo ženklas – žinojimas, kad JAV Kongreso bibliotekoje 2011 metų vasario 1 dieną buvo 22 194 656 knygos, tačiau negalėjimas pasakyti, su kiek augalų ir gyvūnų rūšių dalijamės savo planeta“.
Panašu, kad dabar bent jau apytiksliai galime.
„Apie tai galvojome kelerius metus – vertinome daugybę skirtingų skaičiavimo metodų ir nė vienas jų nebuvo sėkmingas. Taigi, tai buvo iš esmės paskutinė galimybė, paskutinis išbandytas dalykas ir panašu, kad jis suveikė“, – sakė vienas iš skaičiavimus atlikusios grupės narių, Derekas Tittensoras.
Dr. D. Tittensoras, dirbantis JT Aplinkos programos Pasaulio gamtosaugos stebėsenos centre (Unep-WCMC) ir „Microsoft“ tyrimų centre Kembridže (Jungtinė Karalystė) su vykdė šį projektą su kolegomis iš Dalhousie universiteto (Kanada) bei Havajų universiteto (JAV).
Didžioji dalis iš 8,7 mln. rūšių yra gyvūnai (7,77 mln. rūšių, aprašyta 12 proc.), mažiau yra grybų (0,61 mln., aprašyti 7 proc.), augalų (0,3 mln., aprašyta 70 proc.), pirmuonių (0,04 mln., aprašyti 22 proc.) ir dumblių bei kitų mikroorganizmų (0,03 mln., aprašyta 50 proc.). Į skaičių neįtrauktos bakterijos ir kai kurie mikroorganizmų tipai.
Mokslininkų skaičiavimo esmė buvo tarprūšinių ryšių įvertinimas ir platesnių grupių, kurioms tos rūšys priskirtos, įvertinimas.
1758 metais švedų biologas Karlas Linėjus (Carl Linnae) sukūrė išsamią taksonomijos sistemą, kuri, su tam tikrais pataisymais, yra naudojama iki šiol.
Artimai susijusių rūšių grupės priklauso tai pačiai genčiai, kurias vienija šeimos, šias vienija eilės, tuomet klasės, tipai ir galų gale karalystės (pvz, gyvūnų, augalų, grybų, vienaląsčių). Kuo aukščiau lipama hierarchijos medžiu, tuo retesni yra naujovių atradimai – tai tikrai neturėtų stebinti, nes naujos rūšys atrandamos kur kas dažniau nei naujos eilės ar klasės.
Mokslininkai kiekybiškai įvertino santykius tarp naujų rūšių atradimo ir aukštesnių grupių (klasių, eilių ir panašiai) atradimo, o tuomet pagal šiuos duomenis prognozavo kiek apskritai turėtų būti rūšių.
„Nustatėme, kad įvertinus aukštesnių taksonominių grupių skaičius, galime prognozuoti rūšių skaičių. Toks skaičiavimo metodas tiksliai prognozavo rūšių skaičių keliose gerai ištirtose grupėse – pavyzdžiui, žinduolių, žuvų ir paukščių, taip įrodant metodo patikimumą“, – sakė Dalhousie universiteto mokslininkas Sina Adlas.
Galutinis gautas skaičius buvo 8,7 mln rūšių – su galimu vieno milijono rūšių nuokrypiu į vieną ar kitą pusę.
Jeigu skaičiavimai yra teisingi, vadinasi, kol kas yra atrasta tik 14 proc. pasaulyje egzistuojančių rūšių, iš jų tik 9 proc. – vandenynuose.
„Likusieji turėtų būti daugiausiai mažesni organizmai, didelė jų dalis egzistuos sunkiai pasiekiamose vietose, pavyzdžiui, vandenynų gilumoje“, – mano D. Tittensoras.
„Kai galvojame apie rūšis, dažniausiai įsivaizduojame žinduolius ar paukščius, kurie yra gerai žinomi. Tačiau jeigu nukeliausite į tropinius miškus, įmanoma gana nesunkiai atrasti naujų vabzdžių, o iš vandenyno gilumos ištraukus tinklą, net 90 proc. juo ištrauktų gyvybės formų bus iki tol neatrastos“.
Esant dabartiniam rūšių atradimo greičiui, visas katalogavimo procesas užtruktų ilgiau nei 1000 metų – tačiau darbus galėtų pagreitinti nauji metodai.