„Per naktį. 1 000 000 rusų.“ Šokas visiems, kas nutiko Kryme ()
Tikisi problemą išspręsti karinėmis priemonėmis.
© Stop kadras|https://www.youtube.com/watch?v=_y-GDHG4-2E
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Okupuotame Kryme dvokia siera ir džiūsta upės.
Okupuotame Kryme iškilo nauja problema. Dėl sausros nuseko pusiasalio upės, o tokios gyvenvietės kaip Krasnoperekopskas ir Armianskas kenčia nuo rūgščių teršalų iš Krymo „Titan“ gamyklos. Gamyklos rūgščių saugyklai aušinti nepakanka vandens, todėl kenksmingos išmetamosios dujos kyla į orą. Gyventojai skundžiasi apnašomis ant langų ir siaubingu dvoku, kuris naktį tvyro ore, rašo OBOZ.UA.
Dėl sausros okupuotame Kryme kartojasi 2018 m. ekologinė katastrofa. Tuomet tokių miestų kaip Armianskas ir Krasnoperekopskas gyventojai skundėsi rūgščių teršalų emisijomis iš Krymo „Titan“ gamyklos, kuri priklauso oligarchui Dmitrijui Firtašui.
|
Vanduo nutekėjo iš išdžiūvusio ežero, kuriame buvo išpilamos gamyklos atliekos. O vėjas susidariusias rūgščių dulkes išnešiojo po apgyvendintas vietoves. Per naktį visi metaliniai daiktai surūdijo, nuo medžių nukrito lapai, o derlius buvo sunaikintas.
Dabar situacija kartojasi. Armiansko ir Krasnoperekopsko gyventojai socialiniuose tinkluose rašo, kad gatvėse nuo medžių nukrito lapai. O naktį neįmanoma kvėpuoti dėl baisaus dvoko.
„Taip dvokia, kad akys ašaroja! Ypač naktį, maždaug nuo trečios valandos, kai gamykloje perdirbamos atliekos. Bute neįmanoma atidaryti lango, nosis peršti nuo kvapų, neįmanoma miegoti. Vargšai žmonės, kenčiantys nuo alergijų“, – piktinasi Viktoras Zabrodskis.
Kai kurie gyventojai pastebi, kad jų langų stiklai ir veidrodžiai tapo drumsti, jie teigia, kad tai oksidacijos rezultatas.
„Tas pats buvo prieš septynerius metus. Jei šaukštai ir šakutės dar nesurūdiję, vadinasi, visi veidrodžiai ir langai tapo drumsti. Ant jų nusėda rūgštis. Medžiai po langu numetė lapus, pasidengė kažkuo pilku ir pradėjo raitytis“, – rašo Oksana Noskova.
Vairuotojai skundžiasi, kad per naktį jų automobiliai pasidengia lipnia plėvele, bet labiausiai kenčia langai ir veidrodžiai.
„Dvokia sieros dioksidu, primena sudegusio degtuko ar laikraščio kvapą. Kartais jaučiamas saldokas kvapas, tai sieros rūgšties kvapas“, – socialiniuose tinkluose rašo Jelena Varavenko.
Vietos aktyvistas, Rusijos Federacijos įvykdytos Krymo okupacijos šalininkas, pensininkas Viktoras Mochovas, maždaug prieš dvylika metų dirbęs „Titano“ gamykloje, reikalauja sulėtinti gamybą. Tokiu atveju rūgščių atliekų bus mažiau. Ir, jo nuomone, geriau būtų visiškai nutraukti gamybą.
Šiais metais okupuotame Kryme vėl prasidėjo sausra. Aplinkosaugininkai teigia, kad jos pikas bus 2027 m. Tai yra, situacija tik blogės.
Dėl kritulių trūkumo ir aukštos oro temperatūros pusiasalio upės, kurios leido gyventojams laistyti savo daržus ir laukus, jau senka.
Jei prieš okupuojant pusiasalį Dniepro vanduo čia tekėjo Šiaurės Krymo kanalu, tai po to, kai Rusijos armija susprogdino Kachovkos hidroelektrinę ir sunaikino rezervuarą, vanduo nustojo tekėti.
Pusiasalyje nėra pakankamai nuosavų vandens išteklių. Mat dabar čia yra daugybė Rusijos karinių bazių, kurioms reikia daug gėlo vandens. Jos nuolat gręžia gręžinius ir išgauna gruntinį vandenį. Tai taip pat lemia požeminių šaltinių išeikvojimą ir druskingumą.
Be to, okupantai bando pakeisti vietos gyventojus savais piliečiais. Šiuo tikslu į pusiasalį jau persikėlė apie milijoną rusų. Čia taip pat gyvena daug Rusijos kariškių ir jų šeimų. Pusiasalyje nėra pakankamai vandens tokiam dideliam gyventojų skaičiui.
Liepos mėnesį iš dalies išdžiūvo ilgiausia Krymo upė Salgyras. Taip pat nyksta Moinakskojės ežeras Jevpatorijoje. Tai viena mėgstamiausių vietų turistams atsipalaiduoti ir atsigauti. Iki 2014 metų tūkstančiai poilsiautojų naudojo šio rezervuaro gydomąjį purvą raumenų ir kaulų sistemai, odai, traumų ir žaizdų pasekmėms gydyti.
Krymo rezervuarai taip pat senka; dabar vandens tūris juose yra perpus mažesnis nei prieš dešimt metų. Problemų su vandeniu yra net Krymo pietinėje pakrantėje – Jaltoje, Aluštoje. Pavyzdžiui, kai kuriuose Aluštos rajonuose vanduo į kiemus pristatomas vandens sunkvežimiais. Bachčisarajuje taip pat vandens nėra.
Rusijos valdžia neremia jokių didelių projektų, skirtų Krymui pripildyti vandens. Jie tik žada skirti pinigų naujo rezervuaro statybai 2028 metais. Jie tikriausiai tikisi, kad pavyks kažkaip išspręsti šią problemą karinėmis priemonėmis.
.png)
.jpg)
