Stulbinantis atradimas. „99,999 % viso pasaulio aukso atsargų“ ()
Mokslininkai atrado paslėptą ryšį.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=zsejiyYGTB4&t=100s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vokietijos geochemikai iš Getingeno universiteto atrado ryškų cheminį parašą: tauriųjų metalų, įskaitant auksą ir rutenį, pėdsakai skverbiasi iš Žemės šerdies per vulkaninius „karštuosius taškus“, tokius kaip Havajai.
Šis atradimas pateikia pirmuosius tikrus duomenis, patvirtinančius ilgalaikes teorijas apie mūsų planetos vidinį veikimą, ir nurodo apie daug dinamiškesnį ryšį tarp Žemės paviršiaus ir šerdies, nei manyta anksčiau, rašo „The Daily Galaxy“.
Naujame recenzuojamame tyrime, paskelbtame žurnale „Nature“, mokslininkai sutelkė dėmesį į vandenyninių salų bazaltą (OIB) – vulkaninių uolienų tipą, susidariusį iš gilių mantijos atšakų. Tiksliau, jie analizavo mėginius iš Havajų Kilauea ir Loihi ugnikalnių, kurie yra virš srautų, manoma, susidarančių branduolio ir mantijos sandūroje, maždaug 3000 km gylyje.
⚡️Germany Discovers a ‘Door’ to 99.999% of Earth’s Gold Reserves, Worth 2.77 Trillion Euros pic.twitter.com/p95W0ti0qU
— The Great India (@thegreatindiav) August 27, 2025
|
Naudodama didelio tikslumo masių spektrometrijos įrangą, komanda išmatavo izotopines anomalijas dviejų pagrindinių elementų: rutenio (¹⁰⁰Ru) ir volframo (¹⁸²W). Rutenis, kurio branduolyje yra daugiau nei mantijoje, veikia kaip „žymeklis“. Padidėjęs ¹⁰⁰Ru kiekis lavoje – didesnis nei būtų galima tikėtis iš žinomų mantijos šaltinių – rodo, kad branduolio medžiagos iš tiesų per šiuos srautus patenka į paviršių.
„Havajų lavoje pastebėjome aiškų su branduolio susidarymu susijusių rutenio izotopų perteklių“, – sakė pagrindinis autorius Nilsas Messlingas. Jis teigė, kad „mažiau nei 0,3 % branduolio komponento pakanka, kad paaiškintume aptiktas anomalijas“, o tai rodo subtilų, bet išmatuojamą mainymąsį tarp branduolio ir paviršiaus.
Nors paviršių pasiekiančios branduolio medžiagos kiekis yra labai mažas, šio atradimo reikšmė milžiniška. Dešimtmečius manyta, kad branduolys po susidarymo prieš 4,5 milijardo metų buvo chemiškai izoliuotas nuo likusios Žemės dalies. Tačiau nauji duomenys rodo, kad branduolys vis dar gali tiekti mikroelementus mantijai, o vėliau ir plutai.
Geologiniu požiūriu tai yra proveržis. Žemės vidus gali būti ne toks „suskirstytas“, kaip manyta anksčiau. Rezultatai patvirtina geocheminės recirkuliacijos koncepciją, kai mikroskopinės branduolio medžiagos frakcijos per milijonus metų grįžta į paviršių per ugnikalnius.
Šis atradimas papildo ankstesnius tyrimus, kuriuose buvo užfiksuotos neigiamos volframo (μ¹⁸²W) anomalijos bazalte, tačiau nebuvo galima jų aiškiai susieti su branduoliu. Dabar, dėka rutenio, vaizdas tapo aiškesnis, o branduolio „nutekėjimo“ hipotezė atrodo daug įtikinamesnė.
Didelė dalis visuomenės dėmesio buvo skirta teorinėms aukso atsargoms Žemės branduolyje. Remiantis duomenimis iš mantijos ir plutos, ten gali būti iki 30 milijardų tonų aukso, o tai šiandieninėmis kainomis yra apie 2,77 kvintilijono eurų (2,77 milijono milijardų eurų).
„Nors paviršiuje matome izotopinių branduolio medžiagų pėdsakų, kalbame apie mikroskopinius kiekius. Tai pėdsakai, o ne grynuoliai“, – aiškino tyrimo bendraautoris Matthias Willboldas.
Mokslininkai pabrėžia: tai ne komercinis, o grynai mokslinis atradimas. Fiziškai neįmanoma išgauti ko nors iš branduolio – 3000 km perkaitintų uolienų daro jį nepasiekiamą. Bet kokie planai „išgauti auksą iš branduolio“ lieka fantazija.
