Tiksinti bomba Himalajuose. Grasina pražudyti ketvirtadalį planetos ()

2025-09-04

Šis procesas dar labiau greitėja.

Asociatyvi nuotr.
© Luca Galuzzi (CC BY-SA 3.0) | https://lt.wikipedia.org/wiki/Himalajai#/media/Vaizdas:Everest_North_Face_toward_Base_Camp_Tibet_Luca_Galuzzi_2006_edit_1.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Himalajai su Tibetu, Karakorumas, Hindukušas ir Pamyras vadinami „trečiuoju ašigaliu“, nes juose slypi didžiausios ledo atsargos už Arkties ir Antarktidos ribų. Jie aprūpina geriamuoju vandeniu, energijos gamybai bei žemės ūkiui net iki 2 mlrd. žmonių.

Mokslininkai perspėja, kad sniegu ir ledu padengti Azijos aukštikalnių regionai sparčiai tirpsta. Klimato kaita lemia, jog šis procesas dar labiau greitėja. Apskaičiuota, kad kasmet šie ledynai netenka daugiau kaip 22 mlrd. tonų ledo.

Jutos universiteto ir Virdžinijos politechnikos instituto mokslininkai nustatė, jog sezoniniai kritulių pokyčiai – ypač musonai Pietų Azijoje – taip pat daro įtaką šiam nerimą keliančiam reiškiniui.

[Kuponai. Tik kartą metuose!] „Banggood 19th Anniversary“ gimtadienio išpardavimas! Iki 80 % nuolaidos. Labai ribotas laikas ir kiekis

2144 2

Puikiai žinoma Banggood elektroninė parduotuvė švenčia savo 19-ąjį gimtadienį ir ta proga paruošė neįtikėtinų pasiūlymų mums visiems. Paskubėkite jais pasinaudoti.

Išsamiau

Jutos universiteto mokslininkė dr. Sonam Sherpa įspėjo, kad jei musonų intensyvumas bei jų pradžios ir pabaigos laikai ir toliau keisis, tai gali dar labiau paspartinti ledynų tirpsmą.

Ši grėsmė tiesiogiai paliečia šimtus milijonų žmonių, nes ledynai yra patikimas, stabilus ir prognozuojamas vandens šaltinis. Jei jų nebeliktų, gyventojams grėstų priklausomybė nuo ne tokių patikimų kritulių. Tai gali sukelti vandens trūkumą ir sausrą regionuose, kuriuose ledynai šiandien aprūpina vandeniu daugiau kaip 1,5 mlrd. žmonių. Iškritęs sniegas yra pagrindinis ledynų masės šaltinis.

Azijos aukštikalnių ledynai kaupia masę vasaros metu. Drėgmę, atneštą musonų, dėl žemų aukštikalnių temperatūrų paverčia sniegu, kuris papildo ledynus.

Vis dėlto jie gali prarasti masę tiek dėl spartesnio nei įprasta tirpsmo, tiek dėl mažesnio kritulių kiekio. Globalus atšilimas tiesiogiai spartina ledynų tirpimą. Klimato kaita daro įtaką ir patiems musonams – kritulių sezonas gali trumpėti, o bendras jų kiekis mažėti, o tai reiškia mažiau sniego, papildančio ledynus.

Dar viena nerimą kelianti pasekmė – staigių, netikėtų potvynių pavojus, kuriuos sukelia ledyniniai ežerai. Jie susiformuoja ledynų prieigose arba jų paviršiuje. Jei natūralios užtvankos barjeras ištirptų arba būtų išplautas, gali įvykti staigus jo pralaužimas. Tokie potvyniai kelia tiesioginę grėsmę žmonių gyvybėms bei infrastruktūrai.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

tvp.info

Aut. teisės: MTPC

(14)

(2)

(12)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()