„Eikite į mišką apie 17:30.“ Atrodo kaip iš NSO, bet yra visai šalia. Didžiausia miško paslaptis atskleista (Video) ()
Kokie grybai švyti ir kur jų ieškoti?
.png)
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=IUSW19-jaU0
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Švytintys grybai nuo neatmenamų laikų kurstė vaizduotę – nuo liaudies legendų iki mokslininkų tyrimų. Nors jų švytėjimas atrodo stebuklingas, už jo slypi konkretus cheminis procesas. Švytinčių bioliuminescencinių rūšių galima rasti ir Lietuvos miškuose. Kokie grybai švyti ir kur jų ieškoti?
Švytintys grybai Lenkijos miškuose: paprastoji kelmabudė.
Bioliuminescencija gamtoje domino žmones nuo amžių. Švytintys organizmai – nuo vabzdžių iki grybų – tampa tyrimų objektais, bet taip pat daugybės pasakojimų ir simbolių šaltiniu. Reiškinys, kuris anksčiau buvo aiškinamas magija, šiandien suprantamas kaip cheminių procesų gamtoje rezultatas. Tarp organizmų, galinčių švytėti, yra ir grybai.
Grybų, kurie švyti, galima rasti ir Lietuvos miškuose. Tą patį, Lenkijoje minimą grybą – paprastąją kelmabudę (lot. Armillaria mellea) – galima aptikti ir Lietuvoje.
Švytintys grybai gamtoje ir kultūroje
|
Nuo amžių grybai buvo pasakojimų ir legendų dalis. Jie buvo laikomi magiškų mikstūrų sudedamosiomis dalimis, o pasakose juose dažnai gyvendavo mitinės būtybės. Nors tai tik fantazija, grybų formų ir spalvų įvairovė neabejotinai veikė vaizduotę.
Tuo pat metu grybai turi ir praktinę reikšmę. Jie yra vertinga virtuvės dalis, o jų rūšių gausa ne kartą tapo įkvėpimu senovės pasakojimams. Tačiau verta prisiminti, kad neatsargumas renkant gali sukelti tragiškų pasekmių.
Kuo pasireiškia grybų bioliuminescencija?
Grybų švytėjimas yra cheminės reakcijos rezultatas. Joje dalyvauja oksiluciferinas, luciferazė ir deguonis. Šis procesas sukelia šaltos šviesos susidarymą, kurią ypač galima pastebėti sutemus, kai drėgmė skatina sporų plitimą.
Mokslininkai atrado, kad bioliuminescencija yra ne tik grybų sritis. Panašų gebėjimą turi ir vabzdžiai, žuvys ar kai kurie bestuburiai. Grybų atveju šviesa atlieka praktinę funkciją – pritraukia vabzdžius, kurie padeda išsklaidyti sporas.
Lenkijoje aptinkami švytintys grybai
Lenkijos miškuose slypi kelios bioliuminescencinės rūšys. Labiausiai žinoma yra paprastoji kelmabudė. Jos rizomorfai – šaknis primenančios grybienos struktūros – gali skleisti švelnią šviesą, ypač ant pūvančių medžių. Ryškiausiai jie švyti vakaro valandomis.
Kaip pabrėžia ekspertai, paprastoji kelmabudė yra valgomas grybas, tačiau reikalauja tinkamo paruošimo. Prieš valgant, ją reikia apvirti ir tik tada apdoroti toliau.
Pasaulyje yra daugiau nei 70 bioliuminescencijai galinčių grybų rūšių. Tarp jų:
● Omphalotus olearius – primena voveraites, bet yra nuodingas.
● Panellus stipticus (geltonasis lyčynis) – viena ryškiausiai švytinčių rūšių.
● Panellus pusillus – išvaizda primena švytinčias virveles.
● Mycena haematopus (kraujuojanti mikena-liet.) – žinoma dėl savo būdingų bordo spalvos kepurėlių.
Kiekviena iš jų švyti skirtingai ir skirtingais vystymosi etapais. Kai kurios rūšys didžiausią aktyvumą pasiekia laboratorijose, kitos – natūralioje aplinkoje.
Kur ieškoti švytinčių grybų?
Švytintys grybai dažniausiai auga ant negyvos medienos ir drėgnose miško dalyse. Tačiau šviesos spinduliavimas nėra pastovus – jis priklauso nuo aplinkos sąlygų, įskaitant azoto kiekį ir tinkamą pH.
Pasak „National Geographic“ pateiktų duomenų, paprastosios kelmabudės rizomorfai yra aktyviausi apie 17:30 val. Vėliau, nustoję augti, jie praranda bioliuminescencijos gebėjimą.
