Neįtikėtinas atradimas 4000 metrų gylyje. Tai keičia viską, ką žinojome apie gyvybės atsiradimą ()
Vietose, kuriose tvyro amžina tamsa ir slėgis, galintis sutraiškyti daugumą matavimo prietaisų, mokslininkai aptiko reiškinį, kuris meta iššūkį mūsų biologinėms žinioms. Pasirodo, tai, ką dešimtmečius laikėme neginčijama tiesa apie deguonies atsiradimą, gali reikėti iš esmės peržiūrėti. Naujausi atradimai rodo, kad giliai po vandens paviršiumi vykstantys procesai gali būti esminiai norint suprasti ne tik mūsų planetos istoriją, bet ir gyvybės galimybę kitose Visatos vietose.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Natūralus energijos šaltinis gelmėse
Atliekant įprastus matavimus Klariono–Klipertono zonoje Ramiajame vandenyne, maždaug 4000 metrų gylyje, Andrew Sweetmano vadovaujama komanda pastebėjo kai ką neįprasto. Vietoje laukto deguonies lygio kritimo prietaisai rodė jo nuoseklų didėjimą. Ilgą laiką tai buvo laikoma matavimo klaida, kol rezultatai buvo patvirtinti alternatyviais metodais.
„Nuo pat ankstyvų mokyklos laikų mokomės, kad deguonis gaminamas tik fotosintezės būdu, o tam būtina šviesa – ko tūkstančių metrų gylyje visiškai nėra“, – aiškina Sweetmanas.
Šio reiškinio šaltiniu pasirodė esantys polimetaliniai gumburai, veikiantys kaip natūralios baterijos. Jie generuoja apie 0,95 volto įtampą – beveik tiek pat, kiek įprasta AA tipo baterija. Nors tradicinei vandens elektrolizei reikia aukštesnės įtampos, gelmėse šis procesas vyksta veiksmingai ir tokiomis sąlygomis. Tai verčia iš naujo permąstyti teorijas apie deguonies atsiradimą Žemėje. Iki šiol buvo manyta, kad jis pirmą kartą pasirodė prieš maždaug tris milijardus metų dėl melsvabakterių veiklos. Nauji duomenys rodo, kad deguonis galėjo formuotis ir vandenynų gelmėse – toli nuo Saulės šviesos.
|
„Kad galėtų atsirasti deguonį naudojanti gyvybė, pirmiausia turėjo būti pats deguonis. Mūsų supratimu, Žemę juo aprūpino fotosintetinantys organizmai. Tačiau dabar žinome, kad deguonis gaminasi ir tamsiausiose vandenyno vietose“, – pabrėžia tyrimo vadovas.
Ši perspektyva atveria naujų interpretacijų apie gyvybės evoliuciją: galbūt jos pradžia nėra susijusi su sausuma, o būtent su gelmėmis, kur natūralūs energijos šaltiniai sudarė sąlygas vystytis pirmosioms gyvybės formoms.
Reikšmė gyvybės paieškoms už Žemės ribų ir iššūkiai pramonei
Atradimas itin svarbus astrobiologijai. Tokie apledėję palydovai kaip Enceladas ir Europa turi vandenynus po storu ledo sluoksniu, į kuriuos neprasiskverbia Saulės šviesa. Jei panašūs geologiniai procesai vyksta ir ten, jie galėtų sudaryti sąlygas sudėtingoms gyvybės formoms rastis be fotosintezės.
Tačiau šis atradimas apsunkina ir planus komerciškai eksploatuoti polimetalinius gumburus, kurie yra turtingi metalų, būtinų baterijų gamybai. Kanados bendrovė „The Metals Company“ planuoja pradėti jų gavybą 2025 m., bet ekologinės tokios veiklos pasekmės tebėra neaiškios. 25 šalys jau reikalauja moratoriumo giliavandeniam kasimui, teigdamos, kad mūsų žinios apie abisalinių ekosistemų veikimą vis dar pernelyg ribotos.
Sweetmano komanda, padedama „The Nippon Foundation“, ketina pratęsti tyrimus hadalinėje zonoje – giliausiose vandenyno dalyse, siekiančiose 6000–11 000 metrų. Ši sritis sudaro apie 45 % viso vandenyno, tačiau iki šiol beveik neištirta.
