Mokslininkai trina akis. Štai ką jie rado plėšriojo paukščio lizde ()
Pietų Ispanijos uolų urvuose mokslininkai aptiko nepaprastų radinių avėdros lizduose – septynis šimtmečius menančių artefaktų.
© Juan Carlos Noreña, CC BY-SA 4.0 | https://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Quebrantahuesos_(Gypaetus_barbatus)_Bearded_Vulture.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarp jų – arbaletų strėlių galvutės, sandalai, virvės gabalai ir pintas krepšys. Išvados paskelbtos žurnale „Ecology“.
Dauguma paukščių lizdus suka tik vienam sezonui. Tačiau grifas avėdra (ang. bearded vulture (barzdotasis grifas), lot. Gypaetus barbatus), didžiausias Europos maitėda, tą pačią vietą gali naudoti šimtmečius. Paslėpti sunkiai pasiekiamose kalnų olose, šių paukščių lizdai yra nepaprastai patvarūs – apsaugoti nuo vėjo ir lietaus, jie gali tarnauti ateinančioms kartoms šimtus metų.
Paukščiai nėra išrankūs statybinėms medžiagoms. Be šakų ir kaulų, jų lizduose taip pat yra popieriaus, odos ir net plastikinių maišelių atraižų. Būtent dėl šio struktūrinio lankstumo grifų lizdai netyčia tapo žmonijos istorijos saugyklomis.
|
„Dėl avėdrų lizdų tvirtumo ir jų vietos vakarinėje Viduržemio jūros dalyje tarnavo kaip natūralūs muziejai, kuriuose buvo saugoma geros būklės istorinė medžiaga“, – rašo tyrimo autoriai.
Granados universiteto ir Laukinės gamtos ir gamtos tyrimų instituto (IREC) mokslininkų komanda šešerius metus atliko 12 apleistų lizdų tyrimus pietų Ispanijoje. Nors patys paukščiai iš šio regiono dingo daugiau nei prieš šimtmetį, jų namai liko nepaliesti.
Lizdo sluoksniuose tyrėjai rado 226 žmonių pagamintus ar modifikuotus objektus – nuo ginklų fragmentų iki drabužių. Tarp radinių buvo arbaleto strėlė, medinė ietis, odinių diržų fragmentai ir odiniai diržai, papuošti piemenų motyvais. Seniausias radinys – vytelių ir žolės sandalas – yra maždaug 675 metų senumo, o naujausias, pintas krepšys, datuojamas maždaug 150 metų senumo.
Be žmonių artefaktų, archeologai lizduose rado tūkstančius gyvūnų pėdsakų: daugiau nei 2000 kaulų, 86 kanopas, 43 kiaušinių lukštus ir net kailio fragmentus. Analizuodami šiuos palaikus, tyrėjai tikisi atkurti senovės regiono kraštovaizdį ir fauną – nuo medžiojamųjų gyvūnų iki maitėdų.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad avėdrų lizdai yra unikalus duomenų apie žmonių ir gyvūnų sąveiką per pastaruosius 700 metų šaltinis. Apsaugoti nuo saulės ir lietaus, jie suteikia idealią aplinką organinėms medžiagoms, kurios kitaip jau seniai būtų suirusios, išsaugoti.
Avėdra yra kritiškai nykstanti rūšis. Šiandien Europoje liko tik 309 perinčios poros, daugiausia Pirėnuose ir Alpėse. Pietų Ispanijoje šie paukščiai išnyko prieš 70–130 metų, daugiausia dėl medžioklės ir aplinkos taršos. Vykdomos reintrodukcijos programos, tačiau populiacijos atsigavimo tempas yra lėtas.
Tyrėjai perspėja, kad jei apsauga nebus sustiprinta, paskutiniuose lizduose netrukus gali slypėti nauji, tragiški artefaktai – mūsų pačių veiklos, lėmusios jų išnykimą, pėdsakai.
