Pasaulinio masto grėsmė. Nori perdirbti... smėlį. Kodėl? ()
Nors apie pasaulinį smėlio trūkumą diskutuojama jau daugiau nei dešimtmetį, ši trapi problema iki šiol buvo marginalizuota, o dabar ji gali išaugti tokiu mastu, kaip ir klimato krizė.
© Lefidele, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Merzouga_sahara.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors visame pasaulyje smėlis ir žvyras sudaro 65–85 procentus visų išgaunamų medžiagų, tai yra 47–59 milijardai tonų per metus, ekspertai perspėja, kad iki 2050 m. gali tiesiog nebelikti tinkamo naudoti smėlio.
Smėlis yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis. Jis naudojamas stiklo, elektronikos ir betono gamyboje, sudarant pagrindą statyboms ir technologinei pažangai. Deja, jis nėra atsinaujinantis, o jo gavyba iš atokių regionų, pavyzdžiui, dykumų, yra brangi dėl transportavimo ir prastos kokybės. Pavyzdžiui, Sacharos smėlis netinka daugumai pritaikymų.
2025 m. problema paaštrėjo Indijoje, kur neteisėta raudonojo dirvožemio kasyba kelia grėsmę laukinės gamtos draustiniams, tokiems kaip Slender Loris draustinis. Panašiai ir Šri Lankoje, kur nuo 2024 m. pradžios vyksta masiniai protestai prieš mineralinio smėlio eksploatavimą Manare, kuriuos vyriausybė ignoruoja ir dėl to kyla konfliktai su vietos tamilų bendruomenėmis.
|
Politiniai konfliktai ir mafijos karai dėl smėlio jau niokoja kraštovaizdžius ir visuomenes. Indijoje ir Šri Lankoje kenčia ne tik gamta, bet ir žmonės. Pavyzdžiui, 2025 m. liepos mėn. Rytų Singhbhume, Indijoje, vykdant kovą su nelegalia prekyba, buvo konfiskuota daugiau nei 460 tonų smėlio, o rugsėjį Šri Lankoje policija žiauriai numalšino moterų ir vaikų demonstracijas, protestuojančias prieš smėlio kasybą ir vėjo jėgainių statybą.
Jamaikoje iš Koralų Springso paplūdimio buvo pavogta 500 sunkvežimių smėlio, o tai pabrėžia „smėlio vagysčių“ mastą. Šie incidentai ne tik eskaluoja smurtą, bet ir didina skurdą, nes kasyba yra pagrindinis daugelio kaimo bendruomenių pajamų šaltinis.
Smėlio gavyba kalnuotose ir upių pakrantėse sukelia tragiškas nuošliaužas, spartina upių vagų degradaciją ir pakrančių eroziją, silpnindama apsaugą nuo kylančio jūros lygio, bangų ir cunamių. 2025 m. tyrimai rodo, kad nekontroliuojama kasyba jūroje sutrikdo ekosistemas, spartina klimato kaitą dėl paplūdimių ir mangrovių nykimo.
JT ragina vyriausybes ir korporacijas šį išteklių naudoti tvariau. Be jo infrastruktūros plėtra bus stabdoma, o besivystančiose šalyse didės badas ir skurdas. Tai išties milžiniška problema, kurią dauguma visuomenių nustumia į šalį.
JAV Tulane universiteto mokslininkai pradeda naują erą, siūlydami stiklo perdirbimo į smėlį metodą, kuris galėtų sušvelninti krizę. „ReCoast“ projektas, kuriam skirta 5 mln. dolerių dotacija iš Nacionalinio mokslo fondo, perdirbs sąvartynų, įskaitant Niujorko miestą, stiklo atliekas, kad būtų sukurta medžiaga, panaši į natūralų smėlį.
„Glass Half Full“, įkurta Tulane absolventų 2020 m., 2025 m. kovo mėn. atidarė naują gamyklą Luizianoje, kurioje perdirbama milijonai kilogramų stiklo pakrančių atkūrimui. Aplinkosaugininkai tikisi, kad tai ne tik apsaugos aplinką, bet ir sulėtins pasaulinę eroziją, suteikdama vilties dėl tvarios ateities.
