Matyti net iš kosmoso! Mokslininkai šokiruoti. Žmonėms geriau nesikišti ()
Milžiniškas potencialas – teritorijos, didesnės už Meksiką.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žurnale „Nature“ pasirodė straipsnis, kuris meta naują šviesą į mūsų planetos ekosistemų būklę. Pasitelkę palydovinius stebėjimus, mokslininkai nustatė 215 milijonų hektarų tropinių teritorijų, kurios, nors ir buvo nualintos, vis dar geba natūraliai atsigauti. Tai plotas, didesnis nei visas Meksikos valstybės dydis – milžiniška erdvė, laukianti antrosios galimybės.
Milžiniškas potencialas – teritorijos, didesnės už Meksiką
Skaičiai iš tiesų įspūdingi. Natūralus miškų ataugimas per tris dešimtmečius galėtų sugerti 23,4 gigatonos anglies, o įskaičiavus visą biomasę – net iki 30 gigatonų. Tai reiškia, kad kasmet būtų galima pašalinti apie 1 gigatoną anglies. Mokslininkų komanda analizavo 2000–2012 m. laikotarpio palydovines nuotraukas, naudodama mašininio mokymosi algoritmus tam, kad atskirtų natūralų ataugimą nuo žmogaus sodinimų. Metodologiją paaiškina Merilando universiteto tyrėjas Matthew Faganas:
|
„Naudodamiesi palydoviniais vaizdais, identifikavome milijonus mažų teritorijų, kuriose medžių danga laikui bėgant padidėjo. Tuomet, pasitelkę mašininį mokymąsi, atskyrėme žmogaus sodintus plotus ir sutelkėme dėmesį į natūralų ataugimą.“
Šis natūralus procesas galėtų padidinti tropinių ir subtropinių miškų anglies sekvestracijos pajėgumus 14,3 % per metus ir padėti kompensuoti iki 27 % anglies emisijų, susidarančių dėl miškų naikinimo. Teritorijų, galinčių atsinaujinti natūraliai, pasiskirstymas nėra atsitiktinis – penkios šalys valdo daugiau nei pusę viso pasaulinio regeneracinio potencialo:
- Brazilija – 20,3 %
- Indonezija – 13,6 %
- Kinija – 7,2 %
- Meksika – 5,6 %
- Kolumbija – 5,2 %
Kartu šios valstybės sudaro 52 % pasaulinio natūralios regeneracijos potencialo, todėl būtent į jas turėtų būti nukreiptos tarptautinės gamtos apsaugos iniciatyvos.
Ekonominis gamtos pranašumas – kodėl natūralus ataugimas geresnis
Kainų skirtumas tarp natūralios regeneracijos ir dirbtinio miškų atkūrimo yra stulbinantis. Palikti gamtą veikti pačiai kainuoja vos 5 JAV dolerius už akrą (0,4047 ha), o dirbtinis atsodinimas gali kainuoti daugiau nei 10 000 dolerių už tą patį plotą.
„Medžių sodinimas nualintuose kraštovaizdžiuose gali būti labai brangus. Pasitelkdamos natūralios regeneracijos metodus, šalys gali pasiekti atkūrimo tikslus daug ekonomiškiau“, – teigia Brooke Williams iš Kvinslando technologijos universiteto.
Tačiau esmė ne tik finansinė. Natūraliai atgimstantys miškai pasižymi didesne biologine įvairove ir stabilesnėmis ekosistemomis nei žmogaus sodinti. Gamta pati „žino“, kokios rūšys konkrečioje vietoje išliks geriausiai.
Vis dėlto ne visos teritorijos turi vienodas galimybes atsigauti. Tyrėjai išskiria du svarbiausius veiksnius, lemiančius sėkmę:
- Artumas esamiems miškams – didžiausias potencialas stebimas teritorijose iki 300 metrų nuo išlikusių miškų, kur yra sėklų ir apdulkintojų šaltinių.
- Dirvožemio kokybė – organinės anglies kiekis yra stiprus būsimos sėkmės rodiklis. Dirvožemiai, turtingi organinės medžiagos, padeda augti atspariai augmenijai, o nualintos dirvos stabdo natūralią regeneraciją.
Realūs iššūkiai – kodėl potencialas gali būti neišnaudotas
Deja, tarp teorijos ir praktikos išlieka didelis atotrūkis. Daugelis teritorijų, turinčių didelį regeneracinį potencialą, tebėra grasinamos paversti žemės ūkio plotais, urbanizuoti ar sunaikinti gaisrų. Finansinės sistemos taip pat nėra pritaikytos – natūraliai atsinaujinantys miškai dažnai neįtraukiami į anglies kompensavimo kategorijas, todėl jiems trūksta paramos.
Jauni ekosistemų plotai, atsigimstantys po žemės ūkio veiklos, yra ypač pažeidžiami pakartotinio iškirtimo. Be teisinės apsaugos ir vietos bendruomenių įsitraukimo, visas šis potencialas gali būti prarastas. Faganas pabrėžia vietinių gyventojų vaidmenį šiame procese:
„Mūsų tikslas ir viltis – kad šis įrankis būtų naudojamas demokratiškai, vietos žmonių, organizacijų ir savivaldybių – nuo rajonų iki nacionalinio lygmens – nustatant, kur turėtų vykti atkūrimo procesai.“
Viltis gamtos pusėje
Natūrali tropinių miškų regeneracija – vienas perspektyviausių ir ekonomiškiausių būdų kovoti su klimato kaita. Tačiau galutinis sėkmės raktas slypi gebėjime apsaugoti šias teritorijas nuo naujų pažeidimų ir sukurti finansinius mechanizmus, kurie įvertintų savaiminio atsinaujinimo vertę.
Tai sprendimas, kuris atrodo beveik per geras, kad būtų tikras. Liekame su vienu klausimu: ar žmonija sugebės tinkamai pasinaudoti šia galimybe?
