Sinoptikai netikėtai pakeitė toną: žiema bus kitokia ()
Neįmanoma nepastebėti bauginančių antraščių.
© Pixabay (free to use) | https://pixabay.com/illustrations/lightning-storm-nature-thunder-8937507/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pastarosiomis savaitėmis buvo neįmanoma nepastebėti bauginančių antraščių:
„Prognozė pranašauja šimtmečio žiemą!“, „Žiemiški orai gali lemti ekstremalų scenarijų“, „Europa dėl poliarinio sūkurio ir La Niña artėja prie šimtmečio žiemos“.
Tai tik kelios antraštės, pasirodžiusios Lenkijos ir Europos žiniasklaidoje. Amerikos orų tarnyba prognozavo stiprius šalčius ir gausų sniegą visai Europai bei daliai Šiaurės Amerikos. Meteorologų reakcija ilgai neužtruko.
Ekspertai atsako: „Spekuliacijos iš piršto laužtos“
Šveicarijos portalo „20 Minuten“ interviu metu žinomas meteorologas Peteris Wickas nepaliko jokių iliuzijų: tokios prognozės yra iš piršto laužtos ir skirtos dėmesiui pritraukti.
Jis pabrėžia, kad šiuo metu neįmanoma rimtai atsakyti, ar mūsų laukia šimtmečio žiema.
|
„Orai yra chaotiška sistema. Net patikimoms tarnyboms sunku tiksliai numatyti orus 7–10 dienų į priekį, ką jau kalbėti apie visą žiemą. Sezoninės prognozės išlieka itin sudėtingos ir susijusios su didele nežinomybe“, – aiškina ekspertas.
Kodėl sunku numatyti žiemą?
Specialistai pabrėžia, kad orai yra itin sudėtinga, dinamiška sistema, kurią veikia šimtai veiksnių.
„Dažnai negalime pateikti net tikslių 7–10 dienų prognozių, o tik orų tendenciją. Tad kyla klausimas – kaip kas nors galėtų tiksliai prognozuoti mėnesiams į priekį?“ – klausia Wickas.
Jo teigimu, ilgalaikės prognozės, ypač tos, kurios žada ekstremalius reiškinius, yra grynas efektas. Meteorologai dažnai remiasi tokiais reiškiniais kaip El Niño ar La Niña, tačiau jų įtaka Vidurio Europai – ribota.
Poliarinis sūkurys, El Niño, La Niña – ar tai tikrai svarbu?
Nors El Niño ir La Niña iš tiesų veikia pasaulio klimatą, jų poveikis Vidurio Europai yra menkas. Daug didesnę reikšmę turi poliarinis sūkurys – žemo slėgio sūkurys virš Arkties. Jei jis tampa nestabilus, gali atnešti šaltą arktinį orą į Europą. Tačiau, kaip pabrėžia Wickas, „silpnas poliarinis sūkurys gali lemti ir priešingą efektą – švelnius pietvakarių orus“. Viskas priklauso nuo to, į kurią pusę pasislinks šaltas oras – virš Vidurio Europos ar Rytų. Kol kas nėra jokių patikimų duomenų, rodančių, kad laukia išskirtinai šalta ir snieginga žiema.
„Jei dabar reikėtų spėti, sakyčiau, kad žiema bus švelnesnė nei 1960–1990 m. laikotarpiu. Tai atitinka statistines tendencijas, susijusias su klimato atšilimu“, – apibendrina ekspertas.
Kada žiemos prognozės tampa patikimos?
Anot meteorologų, pirmųjų patikimesnių prognozių galima tikėtis tik gruodžio pabaigoje ar sausio pradžioje.
„Paprastai nuo Kalėdų iki Naujųjų metų dar būna šilta ir vėjuota – vadinamasis Kalėdų atodrėkis. Jei po jo orai išlieka stabilūs, galima spręsti apie viduržiemio tendencijas“, – aiškina Wickas.
Šiandien nėra jokio pagrindo bijoti „šimtmečio žiemos“. Artimiausios savaitės suteiks daugiau duomenų, o kol kas – galime ramiai padėti kastuvus ir šiltas antklodes į šalį.
.jpg)
