Gali sukaustyti 70 metų šalčio rekordas: ar jo atgarsiai pasieks Lietuvą? ()
Žiema jau čia pat.
© https://pixabay.com/illustrations/automobile-industry-blizzard-car-8291725/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Trečiąją lapkričio dekadą Ukrainoje gali smogti neįprastai stiprus šaltis. Vienas iš meteorologinių modelių rodo, kad šis atšalimas gali patekti tarp keturių stipriausių pastarųjų 70 metų šalčio bangų. Nors toks scenarijus nėra garantuotas, sinoptikai atkreipia dėmesį: klimato pokyčių fone ekstremalūs reiškiniai visame regione tik dažnėja.
Apie galimą šalčio protrūkį pranešė Ukrainos sinoptikas Vitalijus Postrihanis, pabrėždamas, kad į tolimas prognozes visada būtina žiūrėti atsargiai. „Tiksliausi yra vienos–trijų parų modeliai. Vėliau, su kiekviena para, tikslumas mažėja. Toks principas galioja tiek Ukrainoje, tiek Vokietijoje ar Belgijoje“, – aiškina sinoptikas.
Anticiklonas dar saugo Europą, bet žiema jau čia pat
Pasak sinoptiko, iki savaitės pabaigos Ukrainos orus lems didelis Europos anticiklonas, kuris šiuo metu blokuoja šalto oro srautą iš Arkties regiono. Tačiau tokia situacija gali greitai pasikeisti.
„Kalbėti apie sniego dangą dar anksti, bet žiema artėja“, – priduria sinoptikas.
|
Įdomu tai, kad pastaraisiais metais žiemos Europoje ne tik trumpėja, bet ir tampa vis labiau chaotiškos. Remiantis „Copernicus“ palydoviniais duomenimis, per 20 metų žiema Europoje sutrumpėjo vidutiniškai 24 dienomis. Vis dėlto ekstremalios šalčio anomalijos per tą patį laikotarpį tik padažnėjo.
Kaip tai siejasi su Lietuva?
Nors Ukrainą ir Lietuvą skiria beveik tūkstantis kilometrų, abi šalys priklauso tam pačiam vidutinių platumų klimato juostos regionui, kuriame vyrauja panašūs atmosferos procesai. Tai reiškia, kad Ukrainoje stebimos tendencijos dažnai būna aktualios ir Lietuvai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenys rodo labai panašų vaizdą:
- žiemos Lietuvoje per kelis dešimtmečius sutrumpėjo beveik mėnesiu;
- pastovios sniego dangos laikotarpis yra dvigubai trumpesnis nei XX a. viduryje;
- per 15 metų sniego dangos storis sumažėjo maždaug 1,5 karto;
- vis dažniau pasitaiko staigių temperatūros svyravimų: lietus – sniegas – atodrėkis – lijundra.
Sinoptikai akcentuoja, kad Lietuva jau patiria „temperatūrų amerikietiškuosius kalnelius“, kai per vieną parą temperatūra gali šoktelėti arba nukristi 10–15 laipsnių.
Šalčio bangos — retesnės, bet pavojingesnės
Lietuva, kaip ir Ukraina, pastaraisiais metais išgyvena keistą žiemos pokyčių dviprasmybę: sniego mažėja, tačiau ekstremalūs reiškiniai stiprėja.
Klimatologai paaiškina:
- šylant klimatui, silpnėja pastovūs žiemiški orai;
- tačiau poliarinis sūkurys darosi nestabilesnis;
- dėl to kartais į Baltijos regioną atnešami ypač šalti arktiniai masyvai.
Štai kodėl Ukrainoje prognozuojamas itin stiprus atšalimas gali būti ženklas, kad panašūs reiškiniai žiemą gali pasiekti ir Lietuvą, nors ne tokiu pačiu intensyvumu.
Ką tai reiškia artimiausiai mūsų žiemai?
Meteorologai Lietuvoje kol kas nevartoja žodžio „rekordinė“, tačiau pripažįsta — žiema bus nenuspėjama ir kontrastinga.
Tikėtini reiškiniai:
- trumpi, bet intensyvūs šalčio pliūpsniai;
- gausūs sniegai po ilgesnių atodrėkių;
- pavojinga lijundra;
- staigūs kelių apledėjimai;
- šlapdribos šuoliai.
Ilgalaikės prognozės nėra tiksliai patikimos, tačiau bendros tendencijos, stebimos Ukrainoje, labai gerai atspindi bendrą regiono klimatinių pokyčių dinamiką.
Ukrainai prognozuojamas istorinis šalčio protrūkis yra ne tik vietinė prognozė — tai platesnio klimato pokyčių paveikslo dalis, kuri akivaizdžiai matoma ir Lietuvoje. Žiemos trumpėja, bet ekstremalūs reiškiniai stiprėja. Tai naujoji realybė, kuri paliečia tiek Ukrainą, tiek Baltijos regioną.
.png)
.png)
