200 km lūžis, matomas iš kosmoso. Tai keičia viską, ką žinojome ()
Šis lėtas skeldėjimas suteikia retą galimybę stebėti Žemės plutos formavimosi procesus vietoje, kur susiduria tektoninės plokštės.
© Eric Gaba (CC BY-SA 3.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Tectonic_plates_boundaries_physical_World_map_Wt_10degE_centered-en.svg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Australijos Curtin universiteto mokslininkų komanda nustatė, kad Žemės pluta Vidurio Turkijoje plyšta maždaug 1 mm per metus. Šie rezultatai keičia iki šiol turėtą regiono lūžių struktūros vaizdą ir padeda tiksliau įvertinti žemės drebėjimų riziką.
Tyrimas, atliktas analizuojant senovinius lavos srautus, kurie sustingo ir vėliau įtrūko išilgai Tuz Gölü lūžio, suteikė naujų įžvalgų apie tektoninių judesių pokyčius. Taip buvo praplėstos žinios apie žemės drebėjimų keliamus pavojus.
Tuz Gölü lūžio zona – daugiau kaip 200 kilometrų ilgio geologinė struktūra, matoma net iš kosmoso. Curtin universiteto mokslininkai nustatė, kad ši zona palaipsniui plečiasi. Šis lėtas skeldėjimas suteikia retą galimybę stebėti Žemės plutos formavimosi procesus vietoje, kur susiduria tektoninės plokštės.
Tuz Gölü lūžis: tempimasis, o ne slinktis
|
„Tyrimas pirmą kartą patvirtina, kad Tuz Gölü yra ekstensinis lūžis, tai yra, žemės masės abipus jo tolsta viena nuo kitos, o ne slenka į šonus, kaip manyta anksčiau“, – sakė profesorius Axelis Schmittas iš John de Laeter centro ir Curtin universiteto Žemės ir planetų mokslų mokyklos.
„Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad lūžis plečiasi maždaug vieno milimetro per metus greičiu, o ne juda šonine kryptimi“, – pridūrė jis.
Tikslus datavimas ir reikšmė seisminės rizikos vertinimui
„Matuodami uraną, torį ir helį cirkone galime tiksliai nustatyti, kada lavos srautai išsiveržė, pernešė medžiagą per lūžį ir galiausiai atvėso“, – aiškino docentas Martinas Danišíkas iš Curtin universiteto.
Mikroskopiniai kristalai veikė kaip natūralūs geologiniai laikrodžiai, saugantys deformacijų istoriją.
Teledetekcijos ekspertė Janet Harvey iš John de Laeter centro pabrėžė, kad Tuz Gölü lūžio judesiai yra daug retesni nei greitai judančiose plokščių ribose Šiaurės ir Rytų Turkijoje. Todėl reljefo analizė padeda papildyti negausius šiuolaikinių žemės drebėjimų duomenis.
Svarbi tektoninių plokščių sankirta
„Lūžis yra zonoje, kurioje sąveikauja Eurazijos, Arabijos ir Afrikos plokštės. Stebėdami jo judesius geriau suprantame, kaip pasiskirsto įtampos kontinentų susidūrimo metu“, – teigė Harvey.
Šios išvados svarbios ir kitiems koliziniams kalnynams, pavyzdžiui, Alpių–Himalajų lankui.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad nauji duomenys padeda tobulinti pasaulinius žemyninės deformacijos modelius ir tiksliau vertinti seisminę riziką Vidurinėje Anatolijoje.
