Suledėję miestai ir desperatiški riksmai. Šalčio apokalipsė Europoje ()

2025-11-24

Arktinė stichija.

© https://www.freepik.com/free-photo/pathway-forest-covered-snow-with-truck-trees_8857595.htm#fromView=search&page=2&position=43&uuid=96071e05-0d51-4b10-b85c-5d806748b6fb&query=winter+ice

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

„Neregėtas šaltis“. „Šalčiai stiprėja“. „Sostinė – šalčio pančiuose“. „Baltoji mirtis renka aukas“. Tokios antraštės 1929-ųjų žiemą pasitiko lenkus. Šalis išgyveno vieną žiauriausių šalčių istorijoje – tikrą arktinę stichiją.

Viskas prasidėjo 1928 m. gruodį, kai iškrito gausus sniegas. Sausis buvo permainingas – sniegingas, vietomis net šiltokas. Tačiau tai tebuvo įžanga į tikrąją katastrofą.

Mėnesio pabaigoje virš Vidurio Europos įslinko Sibiro anticiklonas, atnešęs aštrų, sausą, stingdantį šaltį. Šis šaltis laikėsi beveik visą vasarį. Giedras dangus ir storos sniego sankaupos tik dar labiau didino atšalimą.

Spauda netgi poetiškai rašė:

„Šalto oro srovės klajoja po miestus, keičia kryptį ir gyventojų akyse jau tiek dienų smukdo gyvsidabrio stulpelį į visai netikėtas žemumas.“

Krokuva – tarsi išmiręs miestas

„Krokuvos gatvės atrodė kaip išmirusios,“ – rašė „Ilustrowany Kurier Codzienny“. Tie keli drąsuoliai, išėję į lauką, vaikščiojo apvynioję rankas ir ausis – nušalimų buvo gausu. Per vieną parą greitoji pagalba užregistravo 360 nušalusių nosių atvejų.

[EU+Kuponai] 2 kartus pigiau nei Lietuvoje! Aukščiausios klasės kabelių nužievinimo mašinos. Paskutiniai vienetai (Video)

Fantastiškai geros kainos

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

12 mėn. garantija

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

Sostinėje taip pat smarkiai sumažėjo eismas. Kavinės ir cukrainės liko tuščios. Tačiau pasipelnė… priemiesčių traukinių spekuliantai. Dėl šalčio sustoję traukiniai neatlaikė – šildymas neveikė, keleiviai drebėjo. Tuo pasinaudoję „smulkūs, šiltai apsirengę spekuliantai“ už kosmines kainas pardavinėjo degtinę ir karštą arbatą.

Anglies drama: „Pone, duokite mums anglies!“

Šalis grimzdo į chaosą. Keleiviniai traukiniai vėlavo net dešimtis valandų. Kai kur krovinių eismas sustojo visiškai – judėjo tik maisto ir anglies traukiniai.

Anglis tapo aukso vertės. Krokuvos anglių sandėliuose vyko desperatiškos scenos. Viename iš jų publicistas aprašė epizodą:

„Šalia apskurdusio varguolio stovi ponia su karakulio kailiniais. Abu vienodai dreba ir maldauja: ‘Pone, duokite mums anglies!’“

Varšuvoje anglis ne tiek dingo, kiek buvo slepiama – pardavėjai ją laikė sandėliuose, laukdami kainų šuolio. Todėl valdžia organizavo policijos reidus, tikrinusius „anglies iždus“ ir gaudančius spekuliantus.

Miestai sustojo

Krokuvoje iš Turgaus ir Ščepanskio aikščių dingo visi prekystaliai – sušalę prekeiviai paprasčiausiai nebegalėjo darbo tęsti. Miestas statė „geležines krosneles su rusenančiu koksu“, tačiau prie jų beveik niekas nesišildė – žmonės tiesiog nedrįso išeiti į lauką.

Mokyklos uždarė duris.

Varšuvoje nutrūko telefono ir telegrafo ryšys su didžiaisiais miestais. Gdanske užšalo uosto įplauka – ledlaužiai turėjo kiekvienam laivui valyti kelią.

Ir, deja, pasipylė žinios apie žuvusius. Viena liūdniausių – apie sušalusį sovietų kareivį, rastą prie sienos stulpo. Tyrimas parodė, kad jis užmigo esant –35 °C, būdamas neblaivus.

Šalčio rekordai

Sausio pabaigoje šiaurės rytinėje Lenkijoje temperatūra siekė –30 °C, prie Vilniaus –32,9 °C. Tačiau tikrasis smūgis ištiko vasarį.

Vasario 10-ąją užfiksuoti rekordiniai šalčiai:

Sianki: –40,1 °C;
Olkušas: –40,4 °C;
Žyviecas: –40,6 °C;
Hanusovščyzna: –43 °C – žemiausia temperatūra nuo 1870 m.

Tai buvo „šimtmečio žiema“.

Kaip žmonėms patarta gintis nuo šalčio?

Spauda pateikė patarimų, kurie skamba netgi šiuolaikiškai:

Kojos: Svarbiausia – gerai apsaugotos kojos (patartina dvi poros vilnonių kojinių);
Moterims: Papildomai rekomenduojami vilnoniai getrai (apsauginis apdangalas virš čiurnos);
Avalynė: Batai turi būti erdvūs (laisvi), nes spaudžianti avalynė smarkiai didina nušalimų riziką;
Rankos: Geriausiai šildo pirštinės su vienu pirštu;
Galva: Kepurė privalo būti nuleista taip, kad gerai uždengtų ausis.

„Judėkite greitai, o nuo laiko iki laiko, trumpam sustojus, pabėkite kelis žingsnius – tai sušildys kraują.“

1929-ųjų žiema Lietuvoje buvo viena šalčiausių per visą XX amžių, ir ji visiškai sutapo su tuo pačiu arktiniu anticiklonu, kuris sukaustė Lenkiją ir didelę Europos dalį.

Ką fiksavo Lietuva 1929 m.?

Istoriniai meteorologiniai duomenys rodo:

Vasario 10 d. Vilniuje temperatūra nukrito iki maždaug –35 °C.

Utenoje ir rytinėje Lietuvos dalyje – –37…–40 °C.

Kai kuriuose užfiksuotuose šaltliuose minima net –42 °C (skaičiai priklauso nuo šaltinio, nes tuo metu matavimai ne visada buvo standartizuoti).

Tai buvo ta pati 1929 m. didžioji Europos šalčio banga, dažnai vadinama:

„1929 metų Didžiuoju šalčiu“ arba „Šimtmečio žiema“.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

polskieradio

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

(1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()