„Slėpėsi po 200 metrų ledo sluoksniu.“ Robotas užfiksavo tai, ko mokslininkai dar nebuvo matę ()
Mokslininkų vertinimu, tai buvo „išskirtinis atradimas“.
© AlKalenski (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/iceberg-ocean-antarctica-cold-snow-8532935/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po Vedelio jūros ledo sluoksniu nuotoliniu būdu valdomas robotas aptiko tūkstančius žuvų nerštaviečių. Šis atradimas pabrėžia Antarktidos biologinę įvairovę ir atkreipia dėmesį į būtinybę saugoti natūralias buveines.
Vakarų Vedelio jūros dalyje mokslininkai aptiko neįprastą radinį dugne teritorijos, kurią ilgą laiką dengė 200 metrų storio šelfinio ledo sluoksnis. Kai ledas atsitraukė, jiems pavyko rasti dideles žuvų nerštavietes.
Jos buvo išsidėsčiusios tvarkingais, įvairiais raštais. Britų mokslininkai savo tyrimo rezultatus paskelbė žurnale „Frontiers in Marine Science“. Jų vertinimu, tai buvo „unikalus atradimas“.
Tūkstančiai lizdų po A68 atsiskyrimo
Galimybė ištyrinėti jūros dugną atsirado 2017 m., kai A68 ledkalnis atskilo nuo Larseno C šelfinio ledyno. Tuo metu nuotoliniu būdu valdomas aparatas (ROV) pradėjo misiją, skirtą dugno tyrimams. ROV aptiko daugiau kaip 1000 apvalių nerštaviečių, primenančių lizdus.
|
Kiekvienas „lizdas“ buvo nuvalytas nuo planktono likučių, kurie dengė aplinkinį jūros dugną. Mokslininkai nurodė, kad lizdai sudarė geometrinius darinius, o ne „atsitiktines duobutes“.
Išlikimo strategija ir „savimyla banda“
Tyrėjams pavyko nustatyti, kad „lizdus“ sukūrė žuvys Lindbergichthys nudifrons. Ikrai dedami lizdo centre, o vyresni ir stipresni individai plaukioja lizdo išorėje, taip atbaidydami galimus plėšrūnus.
Tankūs telkiniai, pasak mokslininkų, iliustruoja „savimylos bandos“ teoriją. Ji grindžiama mechanizmu, kai grupės centre esantys individai įgyja apsaugą, nes yra pridengti kitų. Tokiu būdu bendrija balansuoja tarp bendradarbiavimo ir išlikimo.
Antarktidos sistemų apsauga
Šis atradimas yra itin svarbus gamtos apsaugai, nes pateikia įrodymų, jog ši teritorija yra jautri jūrų ekosistema. Be to, tyrėjai pabrėžia, kad pati buveinė yra nepaprastai unikali, o tai turi reikšmės biologinei įvairovei.
Šie atradimai taip pat svarbūs siekiant oficialiai pripažinti Vedelio jūrą saugoma jūrų teritorija. Jei regionas būtų pripažintas saugomu, ypatinga apsauga pasiektų ne tik pingvinus ir ruonius. Naudos turėtų ir kitos, mažiau žinomos bei mažiau ištirtos rūšys.
