Jis metų metus saugojo „auksinį akmenį“. Jis pasirodė esąs dar vertingesnis ()
Holas bandė akmenį perpjauti pjūklu ir grąžtu, jį netgi pylė rūgštimi.
© Viktorijos muziejaus nuotr. (Asmeninis albumas)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Australijos gyventojas rado sunkų akmenį ir įtarė, kad jame gali būti aukso. Tačiau po kelerių metų geologai nustatė visai ką kita: akmuo pasirodė esąs retas Mariboro meteoritas.
2015 metais australas Deividas Holas (David Hole) Maribore aptiko sunkų, raudoną akmenį. Jis įtarė, kad jo radinys gali slėpti auksą. Mariboras yra regione, kuriame XIX amžiuje vyravo „aukso karštinė“.
Holas bandė akmenį perpjauti pjūklu ir grąžtu, jį netgi pylė rūgštimi. Net kalvio plaktukas neįstengė jo praskelti. Tik Melburno muziejaus geologai išsiaiškino, ką iš tikrųjų rado australas.
Retas radinys Viktorijos valstijoje
|
„Tas „akmuo“ turėjo meteoritams būdingas duobeles. Jos susiformuoja, kai meteoritas praeina per atmosferą“, – sakė Dermotas Henris, Melburno muziejaus geologas.
Tyrime, paskelbtame žurnale „Proceedings of the Royal Society of Victoria“, mokslininkai aprašė šį radinį. Meteoritui buvo 4,6 mlrd. metų, o jo svoris siekė apie 17 kg. Nupjovę fragmentą deimantiniu pjūklu, tyrėjai nustatė, kad meteorite yra didelė geležies koncentracija. Taigi jie patvirtino, kad tai – įprastasis chondritas H5.
Mokslui – vertingesnis nei auksas
„Meteoritai yra pigiausia kosmoso tyrinėjimo forma. Kai kuriuose jų galima rasti dulkių, senesnių net už Saulės sistemą“, – teigė Henris.
„Kiti meteoritai leidžia pažvelgti į mūsų planetos gelmes. Dar kituose aptinkama organinių medžiagų, pavyzdžiui, aminorūgščių“, – pridūrė jis.
Mokslininkai dar nėra tiksliai nustatę, iš kur kilęs šis meteoritas. Tačiau jie spėja, kad jo kilmė – asteroidų juosta tarp Marso ir Jupiterio. Radiokarboninis datavimas rodo, jog meteoritas Žemę pasiekė prieš 100–1000 metų.
