„Jei gali – gelbėkis.“ Šalčiausia sostinė pasaulyje: kas slepiama nuo pasaulio? ()
Pusę metų trunkanti žiema.
© Tutaj zima trwa przez niemal pół roku. Temperatury potrafią spaść tu tak nisko, że metal przymarza do dłoni, a każdy oddech zamienia się w lodowy pył. Gdy nadchodzi styczeń, na ulicach mias
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Čia žiema trunka beveik pusę metų. Temperatūra krinta taip žemai, kad metalas prišąla prie odos, o kiekvienas įkvėpimas virsta smulkiomis, ledinėmis dulkėmis. Sausio mėnesį miestą apgaubia keista tyla – ne sniego, o tiršto, į dūmus panašaus oro, kuris tampa sunkus ir beveik neįkvėpiamas. Tai vienas atšiauriausių miestų pasaulyje, tačiau jame vis dar gyvena daugiau nei pusė visų šalies gyventojų.
Šalčiausia sostinė pasaulyje
Ulan Batoras, Mongolijos sostinė, žiemą susiduria su dviem mirtinomis grėsmėmis: ekstremaliu šalčiu ir viską persmelkiančiu smogu.
Kas rytą Ulan Batorą užlieja anglies, pelenų ir plastiko deginimo kvapas – tai pagrindinis kuras, kuriuo naudojasi didelė dalis miesto gyventojų. Savadarbėse krosnyse dažnai kūrenamos įvairios atliekos, todėl virš miesto nuolat tvyro smogo sluoksnis, kuris nepasišalina net dienos metu.
|
Smogo koncentracija šiame regione keliskart viršija PSO nustatytas ribas. Pasak medikų, toks oro užterštumas poveikiu prilygsta keliems surūkytiems cigarečių pakeliams per parą. Net esant giedram orui žiemą matomumas išlieka ribotas – dažnai tik kelios dešimtys metrų, o dangus tampa pilkšvai švininis dėl ore tvyrančių kietųjų dalelių.
Miestas, neatlaikęs savo paties svorio
Ulan Batoras buvo projektuotas maždaug 500 tūkst. gyventojų, tačiau šiandien jų yra beveik triskart daugiau. Intensyvi migracija iš kaimo regionų, prasidėjusi dar prieš tris dešimtmečius, sukėlė staigų ir neplanuotą urbanistinį augimą, kuriam miestas nebuvo pasirengęs.
Sostinės periferijoje formuojasi neformalūs gyvenamieji rajonai – jurčių ir laikinų statinių zonos, kuriose trūksta kanalizacijos, elektros tiekimas nestabilus, o šildymas yra gyvybiškai svarbus žiemos išlikimo elementas.
Žiema čia:
- chroniškai perpildytas ir neefektyvus transportas;
- technologiniu požiūriu pasenusi ir nepatikima energetikos sistema;
- infrastruktūros komponentai, pritaikyti gerokai mažesniam gyventojų skaičiui;
- didėjanti visuomenės sveikatos rizika žiemos mėnesiais.
Kai skurdas susiduria su žiemos diktatūra
Metai iš metų valdžia bando kovoti su smogu: draudžia anglį, siūlo briketus, žada naujas krosnis. Tačiau didžiajai daliai žmonių tai – nepasiekiama prabanga.
Toks smogas neturi sienų. Jis įsismelkia į lovas darželiuose, į klases mokyklose, į palatas ligoninėse. Vaikai čia serga ne sezoninėmis ligomis – jie serga dėl oro, kuriuo kvėpuoja.
Todėl ekspertai išsako vieną, skaudų, bet sąžiningą patarimą: „Jei gali – gelbėkis išvykdamas.“
