Skandinavijos blokada: sausis prasidės nuo šoko ()
Arkties šalčio masės kėsinasi į Europą.
© https://www.freepik.com/free-ai-image/stunning-nature-low-angle-view_413046378.htm#fromView=search&page=1&position=14&uuid=81d14ac1-9532-463e-be20-eaeb48e40936&query=winter+abstract
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Poliarinio oro įsiveržimas į Europą: ar sausis atneš tikrąją žiemą?
Artėjant metų pabaigai, meteorologiniai modeliai fiksuoja vis didesnį atmosferos nestabilumą. Poliarinio oro masės, prognozių svyravimai ir „nervingas“ reaktyvinis srautas sukuria didelį neapibrėžtumą dėl 2026-ųjų sausio pradžios orų. Sinoptikas Dominikas Jungas apžvelgia galimus scenarijus, ko tikėtis po švenčių.
Atmosferos cirkuliacijos lūžis
Prognozuojamas masinis poliarinio oro veržimasis į Europą gali būti ne šiaip įprastas, trumpalaikis atšalimas, o didelio masto atmosferos cirkuliacijos lūžis. Pagrindinė tokio reiškinio sąlyga – staigus reaktyvinio srauto (angl. jet stream) sustiprėjimas, suformuojantis gilią, į pietus nukreiptą žemo slėgio sritį. Jei šis scenarijus išsipildys, Arkties oras ne tik pasieks Vidurio Europą, bet ir gali čia įsitvirtinti kelioms savaitėms.
|
Lemiamas veiksnys – aukšto slėgio blokados
Remiantis naujausia Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) analizė, sausio pradžia gali būti itin šalta. Tačiau lemiamas veiksnys bus ne pats šalčio faktas, o aukšto slėgio sričių susidarymas virš Atlanto vandenyno arba Skandinavijos. Šios sritys veikia kaip blokados, neleidžiančios cirkuliuoti šiltesnėms masėms.
Būtent nuo šių blokadų priklausys prognozių ekstremalumas: net ir nedideli aukšto slėgio zonų padėties poslinkiai nuspręs, ar Europa liks Arkties gniaužtuose, ar regioną vėl užlies švelnios Atlanto oro masės.
Nuo trumpo atšalimo iki esminių pokyčių
Vienkartinis poliarinio oro antplūdis savaime nereiškia, kad visas sausis bus šaltas. Situacija taptų rimta tik įvykus tvariai pagrindinės orų padėties restruktūrizacijai. Jei poliarinis sūkurys ir toliau silps dėl pasikartojančių šilto oro įsiveržimų į aukštesnius atmosferos sluoksnius, padidės šiaurės–pietų srautų tikimybė.
Pagal šį scenarijų šalčio protrūkiai gali kartotis vienas po kito, o sausis taptų ne tik laikinai šaltas, bet ir struktūriškai žiemiškas. Priešingu atveju, jei Arkties masės išliks izoliuotos, švelnus Atlanto oras greitai susigrąžins pozicijas ir bendras mėnesio temperatūros vidurkis išliks palyginti aukštas.
Ledynmetis ar tik žiemos interliudija?
Nors modeliai rodo stiprų atšalimą, kalbėti apie „ledynmetį“ būtų gerokai per drąsu. Ilgalaikės prognozės vis dar numato vidutiniškai švelnų 2026 m. sausį, darant prielaidą, kad poliarinis sūkurys, nors ir trikdomas, išlaikys savo pagrindinę struktūrą. Vieno ekstremalaus reiškinio nepakanka bendrai mėnesio tendencijai pakeisti, tačiau tikimybė, kad iškart po Kalėdų sulauksime rimto temperatūros nuosmukio, šiuo metu išlieka labai didelė.
