„Zombiai“ iš Sibiro. Jiems 24 000 metų. Ir jie ką tik buvo prikelti ()
Šie gyviai pasižymi unikaliomis adaptacinėmis savybėmis, leidžiančiomis jiems išgyventi ekstremaliomis sąlygomis.
© jplenio (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/iceland-aerial-view-mountains-ice-4058262/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos mokslininkai prikėlė ir klonavo organizmus, kurie tūkstančius metų praleido snausdami amžinajame įšale. Ar tai tikrai gera mintis? Nors tai skamba kaip postapokaliptinio filmo scenarijus, tai – tikra realybė. Specialistai sugrąžino gyvybę kirmėlėms, kurios 24 tūkstančius metų buvo įkalintos ledynuose. Žvelgiant į kino filmų ar knygų pavyzdžius, toks pasiekimas optimizmo nekelia, tačiau baimintis nereikėtų – tai ne siaubo filmų pabaisos, o mikroskopiniai organizmai, vadinami bdeloidinėmis verpetėmis. Šie gyviai pasižymi unikaliomis adaptacinėmis savybėmis, leidžiančiomis jiems išgyventi ekstremaliomis sąlygomis.
Sibiro įšalo paslaptys
|
Kaip praneša portalas „Popular Mechanics“, tyrėjai iš Rusijos paėmė Sibiro amžinojo įšalo mėginius, kurie buvo užšalę nuo pleistoceno epochos pabaigos (periodas nuo 2,6 mln. iki 11,7 tūkst. metų prieš mūsų erą). Atsargiai atitirpinus mėginius, verpetės atgijo ir net pradėjo daugintis nelytiniu būdu. Tai tapo įmanoma dėl kriptobiozės – grįžtamosios metabolinės būsenos, dar vadinamos „paslėpta gyvybe“. Šis reiškinys leidžia organizmams sustabdyti medžiagų apykaitą ir išlikti gyviems net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėms.
Tyrimui atlikti mokslininkai paėmė mėginį iš 3,5 metrų gylio. Izotopinio datavimo analizė parodė, kad medžiaga yra maždaug 24 tūkstančių metų senumo. Atitirpinus dirvožemį ir prikėlus organizmus, mokslininkai nebegalėjo atskirti senovinių individų nuo tų, kurie atsirado jau po atitirpinimo.
Identitški klonai
Tyrėjai pabrėžia, kad verpetės kuria identiškus klonus, todėl atskirti senuosius individus nuo naujųjų yra itin sudėtinga. Tai natūralus jų dauginimosi būdo rezultatas, kuris praktiškai apsunkina galimybę atsekti konkrečių individų kilmės liniją.
Šio atradimo reikšmė yra kur kas didesnė nei vienos grupės organizmų tyrimas. Kriptobiozės studijos gali turėti įtakos kriobiologijos plėtrai, maisto saugojimo technologijoms ir net medicinos koncepcijoms. Mokslinėje literatūroje taip pat užsimenama apie galimas įžvalgas, naudingas ilgoms kosminėms kelionėms.
Šiuo metu tyrėjai entuziastingai vertina sėkmę prikeliant šiuos mikroskopinius organizmus. Šis pasiekimas dar kartą įrodo, kokiais neįtikėtinais gebėjimais pasižymi gyvybė, sugebanti ištverti tokias kraštutines sąlygas.
