Rusijos ežeras žudikas. Valanda prie jo reiškia mirtį ()
Užterštas gruntinis vanduo ir dirvožemis, taip pat sergantys vietos gyventojai. Tai pats toksiškiausias ežeras pasaulyje – Karačiajaus ežeras Rusijoje. Įdomu tai, kad tradicine forma jis neegzistuoja. Vis dėlto jis vis tiek viską žudo.
© NARA (atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Satellite_image_map_of_Mayak.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos Karačiajaus ežero pakrantėje praleidus vos valandą pakanka, kad žmogus mirtų.
Karačiajaus ežeras buvo nedidelis ežeras pietiniuose Uralo kalnuose, centrinėje Rusijoje. Nuo 1951 m. Sovietų Sąjunga Karačiajų naudojo kaip netoliese esančios „Majako“ elektrinės, esančios netoli Oziorsko miesto (tuometinio Čeliabinsko-40), radioaktyviųjų atliekų saugyklą.
Ežero pavadinimas nėra atsitiktinis. Keliomis šiaurės vakarų tiurkų kalbomis, įskaitant totorių, jis reiškia „juodas vanduo“ arba „juodoji srovė“. „Majakas“ buvo pirmasis reaktorius, panaudotas plutoniui gaminti sovietų atominės bombos projektui. Darbuotojų saugai ar tinkamam atliekų šalinimui beveik nebuvo skiriama dėmesio, o visi reaktoriai buvo optimizuoti plutonio gamybai, todėl susidarė daug tonų užterštos medžiagos. Juose taip pat buvo naudojamos atviros aušinimo sistemos, kurios tiesiogiai užteršė tūkstančius litrų aušinimo vandens, kuris kasdien naudotas reaktoriuose.
|
Šalia „Majako“ buvo du ežerai – Kizyltašas ir Karačiajus. Kizyltašas tarnavo kaip aušinimo vandens rezervuaras, o Karačiajaus ežeras buvo arčiau reaktoriaus, bet per mažas, kad tiektų pakankamai aušinimo vandens. Tuomet Karačiajaus ežeras tapo patogia vieta laidoti didelius kiekius didelio aktyvumo radioaktyviasias atliekas, kurios buvo per „karštos“ laikyti elektrinės požeminėse saugyklose.
1957 m. įvyko nelaimė, kai dėl sugedusios aušinimo sistemos sprogo požeminiai rezervuarai. Tai sukėlė didelį užterštumą visoje „Majako“ teritorijoje. Administracija, bijodama tarptautinio skandalo, išsklaidė atliekas po įvairias vietoves (įskaitant kelis ežerus ir Techos upę, prie kurios buvo įsikūrę daug kaimų).
2016 m. gruodžio mėn. ežeras buvo visiškai uždengtas specialiais betoniniais blokais, akmenimis ir dirvožemiu. Tačiau to nepakanka.
Remiantis Tarptautinės atominės energijos agentūros surinktais duomenimis, šeštajame dešimtmetyje į Karačiajų buvo išmesta apie 500 milijonų aktyviosios beta branduolinės taršos kiurių. Radioaktyvus vanduo užteršė gruntinius vandenis, nutekėdamas maždaug 4,8 kilometro atstumu nuo ežero.
Nors Karačiajaus ežeras padengtas betoniniais blokais, jis išlieka pavojingas žmonėms. 10 metrų atstumu nuo ežero kranto buvo užfiksuotas 600 rentgenų radiacijos lygis. Primename, kad 100 rentgenų sukelia spindulinę ligą. 400 rentgenų poveikis greičiausiai reikštų mirtį per mėnesį. Pasak Gamtos išteklių gynybos tarybos, 600 rentgenų reikštų mirtį per valandą.
Po SSRS žlugimo buvo atskleisti reikšmingi duomenys. Vėžio atvejų padaugėjo mažiausiai 21 procentu, 25 procentais daugiau vaikų gimė su įgimtais defektais, o leukemijos atvejų tarp vietos gyventojų padaugėjo 41 procentu.
.jpg)
