Milijardų vertės dovana. Technologijų pramonė šio atradimo laukė metų metus ()
Svarbus signalas visam pasauliui.
© Alchemist-hp (FAL 1.3) | https://en.wikipedia.org/wiki/Niobium#/media/File:Niobium_crystals_and_1cm3_cube.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kažkur Australijos širdyje, giliai po uolienų ir dulkių sluoksniais, slepiasi telkinys, itin svarbus pasaulinei pramonei. Tai ne auksas ir ne deimantai, o metalas, apie kurio egzistavimą kasdienybėje susimąsto retas, tačiau be kurio sustotų šiuolaikinės technologijos. Mokslininkai čia aptiko milžiniškas karbonatitų atsargas, kuriose gausu niobio. Šie telkiniai susiformavo daugiau nei prieš 800 mln. metų, kai pradėjo skilti Rodinijos superkontinentas.
Nepakankamai įvertintas pramonės herojus
Niobis yra vienas iš nepelnytai pamirštų pramonės herojų. Svarbiausias jo vaidmuo – plieno priedas, suteikiantis lydiniui nepaprastą tvirtumą ir kartu sumažinantis jo svorį. Būtent todėl jis toks paklausus lėktuvų gamyboje, kur svarbus kiekvienas sutaupytas kilogramas, taip pat tiesiant dujotiekius ar gaminant modernių transporto priemonių rėmus.
Tačiau niobio panaudojimas tuo nesibaigia: jis būtinas superlaidžių magnetų gamybai, dalelių greitintuvams ir, svarbiausia, naujos kartos baterijoms, kurios yra esminis elektromobilumo elementas. Paradoksalu, tačiau ši kritinė žaliava šiandien kelia strateginių problemų. Apie 90 % pasaulio niobio išgaunama vienoje vienintelėje kasykloje Arašos (Araxá) mieste, Brazilijoje. Tokia koncentracija viename žemėlapio taške kelia didelę riziką tiekimo grandinių stabilumui.
|
Australijos atradimas suteikia realią galimybę diversifikuoti rinką. Ailerono provincijoje aptikti telkiniai, įskaitant „Luni“ ir „Crean“ intruzijas, yra monumentalių tektoninių procesų rezultatas. Jie susidarė prieš 830–820 mln. metų, kai Rodinija pradėjo irti, o žemės pluta tempėsi, formuodama milžiniškas lūžių sistemas.
„Karbonatitai iš žemės gelmių išsiveržė išilgai ilgalaikių lūžių sistemų pagrindinio tektoninio tempimosi epizodo metu. Ši tektoninė sąranka leido karbonatitinei magmai kilti per lūžių zonas, kurios išliko atviros ir aktyvios šimtus milijonų metų“, – aiškina Maximilianas Dröllneris iš Curtino universiteto.
Karbonatitai yra retos magminės uolienos, kuriose dažnai slypi retųjų žemės ir strateginių metalų turtai. Australijoje rasti pavyzdžiai yra unikalūs savo sudėtimi: juose aptikta didelė niobio koncentracija pirochoro kristalų pavidalu, o tai rodo jų pirminę, magminę kilmę. Šis atradimas jau patraukė kasybos įmonių dėmesį, o pradiniai gręžiniai patvirtino telkinių potencialą.
Geologinis detektyvas: kaip perskaityti pusės milijardo metų istoriją
Norint atkurti audringą šių uolienų istoriją, prireikė tikro mokslinio tyrimo. Tyrėjų komanda pasitelkė visą pažangių izotopinio datavimo metodų arsenalą (analizuodami U-Pb, Lu-Hf, Rb-Sr, Sm-Nd ir kitas sistemas).
„Analizuodami izotopus ir naudodami aukštos raiškos vaizdinimą, sugebėjome rekonstruoti daugiau nei 500 milijonų metų geologinių įvykių, kuriuos patyrė šios uolienos“, – priduria Chrisas Kirklandas iš Curtino universiteto.
Išryškėjusi istorija yra daugiasluoksnė. Po pradinės magmos intruzijos ir su ja susijusios mineralizacijos, uolienos patyrė vėlesnes hidrotermines modifikacijas maždaug prieš 720–650 mln. metų. Duomenys taip pat rodo regiono vėsimo procesus maždaug prieš 249 mln. metų. Svarbu tai, kad izotopinė analizė leidžia manyti, jog karbonatitai susiformavo iš modifikuoto šaltinio Žemės mantijoje, o kontinentinės plutos medžiaga jiems padarė tik minimalią įtaką.
Naujo, didelio niobio šaltinio už Brazilijos ribų perspektyva neabejotinai nuteikia optimistiškai. Tai galėtų padidinti tiekimo saugumą ir potencialiai stabilizuoti šio metalo kainas, o tai būtų naudinga daugeliui aukštųjų technologijų pramonės šakų. Visgi, kelyje į sėkmę gali iškilti ekonominių ir logistinių kliūčių dėl atokios vietovės, taip pat ne mažiau svarbių aplinkosaugos ir socialinių iššūkių. Tad projekto sėkmė dar nėra garantuota, tačiau pats faktas, jog Australijoje egzistuoja tokie perspektyvūs telkiniai, yra svarbus signalas visam pasauliui.
