Siaubinga nelaimė Švedijoje. 10 mln. m³ miškų tiesiog nušlavė ()
Švedijos žiniasklaidos publikuojamose nuotraukose matomi ištisi miškų plotai, gulintys tarsi nupjauti.
© Švedijos valstybinė miškų valdyba „Skogsstyrelsen“ (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Švedijos valstybinė miškų valdyba „Skogsstyrelsen“ ketvirtadienį pranešė, kad po audros „Johannes“ užfiksuoti didžiausi miškų nuostoliai šalyje per pastarąjį dešimtmetį. Pažymima, kad tai yra preliminarūs vertinimai.
Pirmoji suvestinė po audros „Johannes“ atskleidžia žalos Švedijos miškams mastą. Valstybinė valdyba „Skogsstyrelsen“ preliminariai nurodė, kad uraganinio stiprumo vėjai išvertė mažiausiai 10 mln. kubinių metrų medžių. Kaip praneša Lenkijos spaudos agentūra (PAP), pažeidimų mastas yra didžiausias per 10 metų, o Švedijos žiniasklaidos publikuojamose nuotraukose matomi ištisi miškų plotai, gulintys tarsi nupjauti.
|
Labiausiai nukentėjo Dalarnos ir Jevleborgo regionai, esantys į šiaurę nuo Stokholmo. Būtent ten vėjas laužė medžius kaip degtukus, o kai kuriose vietose tai apsunkino tarnybų privažiavimą. Visoje Švedijoje trys žmonės žuvo prispausti virstančių medžių, o elektros tiekimo sutrikimus pajuto apie 40 tūkst. vartotojų.
Pareigūnai pabrėžia, kad tai – tik preliminarūs duomenys. Tikrasis žalos mastas gali būti dar didesnis. Daugelyje vietų vis dar neįmanoma atlikti tikslios inventorizacijos, o tai trukdo įvertinti galutinius miško išteklių nuostolius.
„Johannes“ gruodžio 27–28 dienomis smogė Norvegijai, Švedijai ir Suomijai. Praėjus audros frontui, prasidėjęs gausus sniegas papildomai apsunkino ir taip pažeistas medžių šakas.
Pasekmių įtaka medienos rinkai ir miškų savininkams
Švedijos ekspertai įspėja, kad tokie dideli sugadinimai neigiamai veikia ne tik aplinką. Žaliavos pasiūlos ir kokybės svyravimai gali daryti įtaką medienos rinkai, o miškų savininkai patirs didesnių miškų ūkio tvarkymo išlaidų. Švedijoje miškai priklauso ne tik valstybei, bet ir privatiems asmenims, įmonėms, taip pat karaliui bei liuteroniškai Švedijos Bažnyčiai. Kiekvienai iš šių grupių prioritetas bus skubus vėjavartų sutvarkymas ir žaliavos apsaugojimas.
„Skogsstyrelsen“ primena, kad didžiausią žalą statistikoje nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio padarė 2005 m. audra „Gudrun“. Tuomet suniokota net 75 mln. kubinių metrų miško. Dabartinis „Johannes“ rezultatas – 10 mln. kubinių metrų – yra ketvirtas pagal dydį rodiklis istorijoje. Tai rodo, kad nors šių metų audra neprilygo prieš du dešimtmečius įvykusiai katastrofai, ji vis tiek išlieka vienu rimčiausių įvykių Švedijos miškininkystei per pastaruosius metus.
.jpg)
