Švedijos kasykla – raktas į nepriklausomybę nuo Kinijos. Atskleistas Europos elito planas ()
Radimvietė, kuri pakeis Europos žaliavų žemėlapį.
© pixabay (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/landscape-open-pit-mining-mining-4359640/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos Sąjunga jau daugelį metų ieško būdų, kaip išsivaduoti iš žaliavų priklausomybės spąstų. Jos ambicijos, susijusios su žaliąja transformacija ir technologijų plėtra, susiduria su griežta geopolitikos bei pasaulinių tiekimo grandinių realybe. Paaiškėjo, kad dalis šių problemų sprendimo gali slypėti po žeme. Ir ne kitame pasaulio krašte, o Senajame žemyne. Raktas į šį pokytį yra šiaurės Švedijoje, kur vietos gamintojas planuoja pradėti retųjų žemės metalų gavybą. Šis kalnakasybos projektas gali sudrebinti dabartinį žemyno žaliavų žemėlapį.
Radimvietė, kuri pakeis Europos žaliavų žemėlapį
Kalbama apie reikšmingus retųjų žemės metalų telkinius, kurių gavybą planuojama pradėti per artimiausius kelerius metus. Tai nėra tiesiog dar kelios tonos iškasenų. Šie elementai yra gyvybiškai svarbūs gaminant pažangius nuolatinius magnetus, elektromobilių baterijas bei tikslius elektronikos komponentus. Be jų sunku įsivaizduoti modernią pramonę. Ši investicija yra dalis platesnio Europos Sąjungos plano, pagal kurį iki 2030 metų siekiama bent 10 proc. kritinių naudingųjų iškasenų poreikio patenkinti iš savo teritorijos išteklių. Švedijos projektas turėtų tapti vienu iš šios politikos ramsčių.
|
Kinijos hegemonija šiame sektoriuje nėra atsitiktinė. Tai dešimtmečius trukusių tikslinių investicijų rezultatas, dažnai pasiektas taikant ne tokius griežtus aplinkosaugos standartus kaip Europoje. Šiandien Kinija kontroliuoja ne tik daugumą kasyklų, bet ir pagrindines vertės grandinės dalis – nuo rūdos gryninimo iki galutinių komponentų gamybos.
Briuseliui ši priklausomybė tapo degančia problema. Retieji žemės metalai yra visur: technologijose, kurios sudaro Europos žaliojo kurso pagrindą – vėjo turbinose, saulės baterijose ir elektros pavarose. Jie taip pat būtini gynybos pramonei bei vartotojų elektronikai. Rizika akivaizdi: istorija jau parodė, kad Pekinas nedvejoja naudoti žaliavų tiekimą kaip politinio spaudimo priemonę, kaip nutiko 2010 metais ginče su Japonija. Ar Europa spės tapti nepriklausoma?
Iššūkiai ir realybė
Optimizmą dėl kasyklos atidarymo reikėtų malšinti kietais ekonominiais ir procedūriniais duomenimis. Tokio masto kalnakasybos investicijos kainuoja šimtus milijonų eurų, o europinės poveikio aplinkai vertinimo procedūros yra pagrįstai griežtos, tačiau reikalauja daug laiko. Prie to prisideda konkurencija su pigiomis žaliavomis iš Azijos, kurių kaina ne visada atspindi tikrąsias gamybos sąnaudas aplinkai. Retųjų žemės metalų gavyba yra procesas, reikalaujantis daug energijos ir generuojantis toksiškas atliekas. Europai teks ieškoti sunkaus kompromiso tarp žaliavų saugumo poreikio ir nuosavų ekologinių standartų apsaugos. Net ir esant palankiam scenarijui, realistai nesitiki, kad žemynas pasieks savarankiškumą šioje srityje per artimiausią dešimtmetį.
Švedijos kasykla yra svarbi, bet tik viena iš didesnės dėlionės dalių. Be nuosavos gavybos plėtojimo, Europa privalo diversifikuoti importą, investuoti į šių metalų perdirbimo technologijas bei remti inovacijas, kurios padėtų mažinti jų suvartojimą. Briuselio ir valstybių narių sostinių sprendimų priėmėjų laukia ryžto išbandymas: ar jie pasiruošę finansuoti ir įgyvendinti šią varginančią transformaciją žinodami, kad galutinis rezultatas bus matomas tik po daugelio metų. Pirmas žingsnis žengtas, tačiau visa kelionė tik prasideda.
