Unikalus paukštis monstriniu snapu. Būtent dabar jį lengviausia pamatyti. Kas jis? (VIDEO) ()
Jis yra vienas išskirtiniausių paukščių, kuriuos žiemą pamatysite savo kieme.
© Бусел В.А., CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Coccothraustes_coccothraustes_%D0%BA%D0%BE%D1%81%D1%82%D0%BE%D0%B3%D1%80%D0%B8%D0%B7.jpg
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jo masyvus snapas lengvai susmulkina sėklas, kurias kitiems paukščiams sunku susmulkinti. Nors paprastai jis gana slaptas, šaltesniais mėnesiais jis dažniau lankosi paukščių lesyklėlėse. Sužinokite, ką dėti į paukščių lesyklėlę, kad padidintumėte tikimybę jį sutikti.
Svilikas (Coccothraustes coccothraustes) yra didžiausias kikilių šeimos atstovas Lietuvoje, kurio kūno ilgis siekia 16–18 cm, sparnų plotis – 29–33 cm, o svoris – 46–70 g. Jam būdinga masyvi galva, trumpas kaklas ir storas bei stiprus snapas , iš kurio jis ir gavo savo lenkišką rūšies pavadinimą.
Įdomu tai, kad jo snapas keičia spalvą ištisus metus – žiemą jis būna šviesiai smėlio spalvos, o pavasarį piršlybų metu tampa melsvai pilkas. Be to, svilikas turi įspūdingą kandimo jėgą.
Sviliko plunksnų spalva yra santūri ir būna rudos, smėlio ir pilkos spalvos. Išimtys yra juodi antpečiai ir juostelė aplink akis, taip pat tamsiai mėlynos skrydžio plunksnos su aiškiai kontrastuojančiomis baltomis sparnų juostelėmis. Yra nedidelis, bet pastebimas lytinis dimorfizmas, patinai yra ryškesnės spalvos.
|
Kokie yra sviliko įpročiai?
Svilikas gyvena vidutinio klimato juostose nuo Europos iki Japonijos ir šiaurės vakarų Afrikos. Jis mėgsta lapuočių miškus, bet taip pat aptinkamas parkuose ir soduose. Labiausiai mėgsta brandžius ar bręstančius mišrius medynus, kuriuose vyrauja plačialapiai lapuočiai medžiai: ąžuolai, liepos, klevai, skroblai.
Svilikas yra iš dalies migruojanti rūšis, kurios šiaurinės populiacijos rudenį migruoja į pietus. Lietuvoje dažnas, stebimas ištisus metus, aptinkamas visoje šalies teritorijoje. Manoma, kad Lietuvoje peri iki 60 000 porų.
Paprastai jis gyvena slaptą gyvenimo būdą, didžiąją laiko dalį praleisdamas aukštai medžių viršūnėse. Svilikas yra drovus ir labai atsargus paukštis, paprastai vengiantis atvirų erdvių ir tankiai apgyvendintų vietovių. Ne veisimosi sezono metu jis formuoja nedidelius šeimyninius būrius, kurie kartu klajoja ieškodami maisto. Tačiau pavasarį paukščiai sudaro monogamiškas poras ir suka lizdus šakų šakėse 4–7 metrų aukštyje. Balandžio ir gegužės sandūroje patelė padeda 3–6 kiaušinius, kuriuos vėliau peri apie dvi savaites.
Kuo žiemą lesinti svilikus?
Toks masyvus ir stiprus snapas nėra atsitiktinis, o evoliucinis sviliko prisitaikymas ieškoti kietų sėklų ir kauliukų. Jo mitybos pagrindą sudaro buko riešutai (trikampiai, rudi riešutai, kurie yra buko medžio vaisiai), skroblo riešutai, ievų ir vyšnių kauliukai bei guobos sėklos. Kartais jis papildo savo racioną pušies ir eglės sėklomis, taip pat įvairiomis piktžolėmis, obuoliais ir kriaušėmis. Svilikas sumaniai manipuliuoja šiomis sėklomis savo snape, kol randa optimalią vietą joms susmulkinti.
Žiemą paukščiai noriai lanko sodus ir lesyklėles, jei tik ten randa tinkamo maisto. Norint privilioti svilikus į savo kiemą, verta pasodinti paminėtų medžių rūšių ir palikti ant medžių vaisių. Į lesyklėlę taip pat galite įdėti maisto produktų, tokių kaip moliūgų sėklos, saulėgrąžų sėklos (nenugliaudytos ir nesūdytos) ir lazdyno riešutai su kevalais. Jei nuspręsite naudoti paukščių lesalą, nepamirškite lesinti atsakingai ir reguliariai valyti lesyklėlę. Nemaitinkite jų sugedusiu, supelijusiu ar sūdytu maistu.
