„Nulinės dienos“ krizė. Tai nebe gąsdinimai, o realybė: Ką iš tikrųjų reiškia naujoji JT „vandens bankroto“ era (2)
Kas laukia pasaulio, kai gamta nustos pildyti vandens atsargas?
© José Manuel Suárez, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Water_drop_001.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JT paskelbė „visuotinio vandens bankroto“ erą.
Šiuolaikinė klimatologija ir hidrologija dokumentavo planetos perėjimą į naują kritinę fazę, kurią Jungtinių Tautų universiteto Vandens, aplinkos ir sveikatos institutas (UNU-INWEH) priskyrė „visuotiniam vandens bankrotui“. Šis terminas pakeičia įprastas „vandens streso“ arba „vandens krizės“ sąvokas, nes jos nebeatspindi vykstančių pokyčių masto.
Mokslininkai vandens bankrotą apibrėžia kaip būseną, kai ilgalaikis gėlo vandens suvartojimas nuolat viršija natūralų jo papildymą. Dėl to ekosistemos labai degraduoja, o vandens išteklių grąžinimas į ankstesnį lygį tampa fiziškai neįmanomas. Ekspertai apskaičiavo, kad žmonija jau peržengė negrįžtamumo ribą, išeikvodama upes, ežerus ir gruntinį vandenį greičiau, nei gamta gali juos papildyti.
|
Pagrindiniai viso pasaulio vandens bankroto požymiai yra spartus didžiausių pasaulio ežerų nykimas ir atvejai, kai pagrindinės upės kartais nustoja tekėti į jūrą. Per pastaruosius 50 metų planeta prarado maždaug 410 milijonų hektarų pelkių – plotą, prilygstantį visai Europos Sąjungai.
Padėtį dar labiau pablogina požeminio vandens išeikvojimas: maždaug 70 % didžiausių vandeningųjų sluoksnių, kurie aprūpina geriamuoju vandeniu ir drėkinimu milijardus žmonių, nuolat mažėja. Tai veda prie vadinamųjų „nulinės dienos“ krizių, kai miestai laikinai negali aprūpinti vandens savo gyventojų.
Klimato kaita dar labiau pablogina problemą: nuo 1970 m. pasaulis prarado daugiau nei 30 % ledynų masės, pakenkdamas sezoninio tirpsmo vandens stabilumui. UNU-INWEH direktorius Kavehas Madani paragino vyriausybes pripažinti, kad vandens trūkumas nebėra laikinas, ir simboliškai „paskelbti bankrotą“, kad būtų pradėta radikali vandens valdymo politikos pertvarka.
Pasak mokslininkų, tik esminis požiūrio į vandenį, kaip ribotą išteklių, pokytis gali sulėtinti tolesnę degradaciją ir užkirsti kelią didelio masto civilizacijos krizei.
