Amerikiečiai nusitaikė į Lenkiją. Jie sėdi ant milžiniškų turtų – iškilo žiauri dilema ()
Ar tai naujo skyriaus pradžia regionui, ar galbūt rimtų problemų, kurių niekas nenori pastebėti, šaltinis?
© schieferhammer (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/mining-raw-materials-5447858/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Silezijos žemėlapyje Myškovas nėra didžiausias miestas, bet tai, kas slypi po jo paviršiumi, galėtų sukelti revoliuciją ne tik vietos ekonomikoje. Dešimtmečius niekas rimtai nesigilino į šią temą. Dabar šis reikalas grįžta kaip bumerangas, o pagrindiniai žaidėjai yra investuotojai iš už vandenyno. Ar tai naujo skyriaus pradžia regionui, ar galbūt rimtų problemų, kurių niekas nenori pastebėti, šaltinis?
Amerikos bendrovė „Permia 1“ išreiškė konkretų norą eksploatuoti didžiulius volframo ir molibdeno telkinius, esančius po Myškovo žeme. Tačiau situacija nėra paprasta. Gyventojai, nors ir suvokdami galimą naudą, su didėjančiu nerimu žvelgia į savo šulinius ir vandens telkinius.
Metalai, varantys šiuolaikinį pasaulį
Volframas ir molibdenas priskiriami vadinamųjų kritinių metalų grupei, be kurių sunku įsivaizduoti pažangiąją ginkluotės, kosmoso ar branduolinės energetikos pramonę. Jų telkiniai Myškovo rajone buvo patvirtinti dar praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje. Tačiau per daugiau nei tris dešimtmečius niekas nebandė jų eksploatuoti komerciniais tikslais. Pagrindinė priežastis buvo ne tiek jų nebuvimas, kiek milžiniški technologiniai ir ekonominiai iššūkiai, susiję su gavyba iš gylio, siekiančio net 1000 metrų.
|
Paradoksalu, bet pats šio atradimo mastas šiek tiek griauna naratyvą apie visišką šių medžiagų trūkumą. Problema slypi kitur: pasauliniame Kinijos dominavime, kuri kontroliuoja didžiąją dalį tiekimo ir perdirbimo grandinės. Būtent ši priklausomybė lemia, kad kiekvienas naujas potencialus šaltinis už Azijos ribų traukia dėmesį. Bendrovės „Permia 1“ techniniai sunkumai, regis, neatbaido. Ji pateikė oficialų prašymą dėl tyrimų koncesijos, o tai yra pirmas, būtinas žingsnis. Įmonės vadovas Kasjanas Wyligała savo pasisakymuose stengiasi formuoti įsitikinimą, kad Myškovas anksčiau ar vėliau vis tiek bus kaip kalnakasybos miestas.
Savivaldai šis pasiūlymas finansiškai patrauklus. Kalbama apie teisę į 60 procentų eksploatacinio mokesčio, o tai, turint omenyje tokias strategines žaliavas, reikštų konkrečias ilgalaikes pajamas į savivaldybės biudžetą. Vietinės paslaugų rinkos plėtros ir naujų darbo vietų perspektyva taip pat piešiama optimistiškai. Investuotojas taip pat tikisi galimybės klasifikuoti projektą kaip strateginį pagal ES reglamentą dėl kritinių žaliavų, kas palengvintų procedūras ir finansavimą.
Vanduo prieš žaliavas – neišspręsta dilema
Verslininkų ir dalies valdininkų entuziazmui priešinamas gilus gyventojų ir ekologų skepticizmas. Ginčo esmė yra ne pati gavybos idėja, bet jos vieta. Kalbama apie Pagrindinį požeminio vandens rezervuarą Nr. 327 Liublinecas–Myškovas. Tai strateginis aukštos kokybės geriamojo vandens rezervuaras, gyvybiškai svarbus aprūpinant didelę Silezijos dalį. Investuotojai, remdamiesi Kalnakasybos ir metalurgijos akademijos (AGH) ekspertų nuomonėmis bei specifinėmis geologinėmis sąlygomis, tvirtina, kad tinkama technologija sumažins riziką.
Nepaisant šių patikinimų, viešojoje erdvėje trūksta skaidrių, išsamių analizių ir modelių, kurie įtikinamai išsklaidytų ne specialistų nuogąstavimus. Tai kuria aklavietės situaciją: sunku pritarti kažkam, kas kelia esminių abejonių, bet taip pat sunku atmesti ekonominio impulso galimybę.
Galutinis sprendimas priklauso Klimato ir aplinkos ministerijai. Jei tyrimų koncesija bus suteikta, o gręžiniai patvirtins projekto pelningumą, Myškovas gali tapti pagrindinių metalų gavybos pionieriumi Lenkijoje. Tai šansas diversifikuoti tiekimo šaltinius ir sustiprinti šalies pozicijas. Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka aplinkosaugos kaštai. Plėtra negali vykti nuolatinės grėsmės pagrindiniam ištekliui – vandeniui – šešėlyje. Šio sumanymo sėkmė bus matuojama ne tik išgautos rūdos tonomis, bet ir tuo, ar po kelių dešimtmečių gyventojai vis dar galės saugiai atsisukti čiaupą.
