Ar galima žiemą per šalčius vesti katę į lauką? Veterinarai pateikė aiškų atsakymą ()
Tai ypač aktualu, jei orai drėgni – lyja, krenta šlapdriba, sninga arba vyrauja didelė drėgmė.
© Ahmet Mert (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/31543361/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl ilgo kailio kai kurios katės, ypač Meino meškėnai ar Sibiro veislės atstovai, gali atrodyti kaip gyvūnai, puikiai prisitaikę žiemoti lauke. Tačiau leidiniui „Country Living“ veterinarai pasakojo, kad tai toli gražu nėra tiesa.
Ekspertai, tarp jų ir veterinarijos mokslų daktarė Jennifer Bruns, sutinka, kad lauke paliktoms katėms, kai krenta temperatūra (ypač kritulių metu), kyla rizika susidurti su daugybe rimtų sveikatos problemų. Nors diskusijos dėl to, ar apskritai verta išleisti kates į lauką, vis dar tęsiasi, vieną dalyką veterinarai sako užtikrintai: kates būtina parsivesti namo, kai temperatūra nukrenta žemiau nulio.
J. Bruns pažymėjo, kad katės pradeda jausti diskomfortą temperatūrai nukritus žemiau 4 °C. Pasak jos, „temperatūra nuo 0 °C iki 4 °C laikoma nepatogia katėms; trumpą laiką tokios sąlygos yra priimtinos, tačiau ilgalaikis poveikis gali kelti pavojų, todėl jo reikėtų vengti“.
|
Tai ypač aktualu, jei orai drėgni – lyja, krenta šlapdriba, sninga arba vyrauja didelė drėgmė. Tokiomis sąlygomis žema temperatūra tampa dar pavojingesnė lauke esančioms katėms. Jos gali pradėti ieškoti šilumos pavojingose vietose, pavyzdžiui, automobilių varikliuose.
Kačių gebėjimas ištverti šaltį labai priklauso nuo jų fizinės būklės. Trumpaplaukės ir plonesnį kailį turinčios katės akivaizdžiai jausis prasčiau nei tos, kurios turi tankų kailį. Tačiau didžiausias veiksnys, turintis įtakos atsparumui šalčiui, yra amžius: jauni kačiukai ir vyresnio amžiaus katės blogiau reguliuoja savo kūno temperatūrą nei sveiki suaugę katinai. Katėms, turinčioms nepakankamą svorį arba sveikatos problemų (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, kepenų ar infekcinių ligų), taip pat sunkiau ištverti šaltus orus.
Kaip ir žmonės, artritu sergančios katės šaltu oru kenčia stipresnius skausmus. Kadangi šaltis sukelia stresą organizmui, jis gali padidinti tikimybę susirgti ligomis, kurių kitu atveju būtų pavykę išvengti. Pavyzdžiui, su infekcija susidūrusi katė turi didesnę tikimybę susirgti, jei tuo pat metu patiria šalčio sukeltą stresą. Visgi didžiausią susirūpinimą kelia nušalimai, ypač ausų, letenų ir uodegos, bei bendra hipotermija (peršalimas).
Kiek laiko prireiks šioms būklėms išsivystyti, priklauso nuo oro sąlygų ir konkretaus gyvūno. Tačiau yra požymių, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, jei jūsų katė pabuvo žemoje temperatūroje.
„Katės, kenčiančios nuo hipotermijos ar esančios arti jos, gali drebėti, joms gali būti sunku atsistoti ir judėti, o jų galūnės (ausų galiukai, letenos ir kt.) gali būti labai šaltos“, – pažymėjo veterinarijos gydytoja Julie Hunt.
Be to, jų dantenos gali pabalti, o elgsena tapti sutrikusi ar nekoordinuota. Kates, kurioms pasireiškia šie požymiai, reikia nedelsiant gabenti pas veterinarą.
Primename, kad katės gali sušalti net ir butuose. Kai temperatūra nukrenta žemiau 20 laipsnių šilumos, jos pradeda ieškoti papildomų šilumos šaltinių. O temperatūrai nukritus žemiau 10 laipsnių, joms būtina sukurti papildomas pastoges, kad augintinis išvengtų hipotermijos.
