Ateities žemėlapis be Sibiro? Jį baigia „suvalgyti“ greičiau nei manome ()
Tundra – tai bemiškis augalijos tipas, aptinkamas tik poliarinėse zonose, kur vyrauja žema temperatūra ir amžinasis įšalas.
© Dr. Andreas Hugentobler (CC BY 2.0 DE) | https://en.wikipedia.org/wiki/Tundra#/media/File:Tundra_in_Siberia.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai įspėja, kad nesumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, Sibiro tundra iki 2500 metų gali visiškai išnykti. Tai sukeltų sunkių pasekmių aplinkai ir vietos bendruomenėms.
Sibiro tundrai gresia rimtas pavojus, galintis lemti visišką jos degradaciją iki 2500 metų. Ekspertai skambina pavojaus varpais, pabrėždami, kad pagrindinis veiksnys yra didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tempas.
Žurnale „Nature Climate Change“ paskelbti tyrimų rezultatai prognozuoja dramatiškus padarinius, apimančius ne tik spartėjantį klimato atšilimą, bet ir grėsmę ekosistemoms bei vietos gyventojams.
Pagrindinės tundros išnykimo pasekmės
Tundra – tai bemiškis augalijos tipas, aptinkamas tik poliarinėse zonose, kur vyrauja žema temperatūra ir amžinasis įšalas. Dėl sudėtingų klimato sąlygų čia dominuoja samanos, kerpės, žolės bei žemi krūmai, o dirvožemis yra skurdus maistinėmis medžiagomis dėl labai lėto organinių medžiagų skaidymosi.
|
Sibiro tundra yra didžiausia pasaulyje – ji užima daugiau nei 3 mln. kvadratinių kilometrų, o tai sudaro apie pusę viso Žemės tundros ploto. Ekologai įspėja, kad net 70 proc. Sibiro tundros išnykimas nėra nerealus scenarijus. Tundra, pasižyminti atšiauriu klimatu ir specifine flora, gali degraduoti dėl tirpstančio amžinojo įšalo, o tai savo ruožtu lems pavojingų mikroorganizmų bei kenksmingų cheminių junginių išsiskyrimą.
„Tundros praradimas bus smūgis ne tik biologinei įvairovei ir žmonių kultūrai, bet ir gali dar labiau paspartinti Arkties atšilimą“, – interviu „Live Science“ sakė ekologas Stefanas Kruse iš Alfredo Wegenerio instituto (AWI) Helmholtzo poliarinių ir jūrų tyrimų centro Bremerhavene, Vokietijoje.
Klimato kaita ir iššūkiai bendruomenėms
Vidutinės temperatūros kilimas Arktyje beveik 4 °C nuo 1960 metų iliustruoja pokyčių tempą, kuris yra dvigubai spartesnis nei kituose pasaulio regionuose. Šie klimato pokyčiai ne tik prisideda prie maumedžių miškų ribos slinkimo į šiaurę, bet ir tampa iššūkiu vietos bendruomenėms, pavyzdžiui, klajoklių nencų grupėms. Šie poslinkiai daro įtaką tradiciniams migracijos maršrutams bei prieigai prie ganyklų.
Tirpstant įšalui, gali išsilaisvinti ir tūkstančius metų įkalinti mikroorganizmai, įskaitant bakterijas bei virusus, kurie yra atsparūs žinomiems antibiotikams.
Naujos grėsmės ir galimybės
Publikacijos autoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad tirpstantis įšalas slepia radioaktyviąsias medžiagas – Sovietų Sąjungos branduolinių bandymų ir „Camp Century“ bazės Grenlandijoje veiklos liekanas. Papildomas metano, gyvsidabrio ir arseno išsiskyrimas kelia didelį pavojų vandens bei dirvožemio užterštumui.
Sibire, ypač Jamalo pusiasalyje, augantis sprogimų skaičius lemia kraterių formavimąsi įšale. Atskleisti metano išsiskyrimo mechanizmai kelia didžiulę grėsmę klimatui. Tačiau, kaip tyrime teigia mokslininkai, negalima ignoruoti ir potencialios naudos naudojant tyrimų modelius, skirtus identifikuoti atspariausias tundros sritis.
Šių tyrimų išvados rodo skubų poreikį mažinti iškastinio kuro emisijas, kad būtų išvengta blogiausių klimato kaitos padarinių.
„Tačiau tyrime naudotas modelis taip pat gali būti pasitelktas siekiant nustatyti atspariausias Sibiro tundros dalis“, – vertino S. Kruse.
