Prieš 100 milijonų metų. Gyvatės neteko galūnių. Kas privertė jas atsisakyti kojų? ()
Žinoma, kad gyvačių protėviai turėjo keturias galūnes, kaip ir driežai, tačiau maždaug prieš 100–150 milijonų metų gyvatės neteko visų jų. Kas nutiko?
© PickPic (atvira licencija) | https://www.pickpik.com/photo-brown-python-basilisk-rattlesnake-rattlesnake-snake-41633
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemės istorija siekia milijardus metų, ir per šį laiką mūsų planeta tapo neįtikėtino skaičiaus rūšių, įskaitant gyvates, namais. Priklausomai nuo rūšies, gyvatės turi daug įdomių prisitaikymų: pavyzdžiui, kai kurios evoliucionavo gyventi medžiuose, o kitos prisitaikė išgyventi atšiauriame dykumų klimate. Tačiau vienas dalykas išlieka universalus visoms – visos gyvačių rūšys yra bekojės.
Yra žinoma, kad gyvačių protėviai, kaip ir driežai, turėjo galūnes, bet kažkuriuo metu jas prarado. Kaip ir kodėl tai atsitiko? Manoma, kad gyvatės kojas prarado maždaug prieš 100–150 milijonų metų. Tačiau vis dar diskutuojama, ar šių gyvačių protėviai buvo sausumos, ar vandens gyvūnai.
|
Viena teorija teigia, kad šiuolaikinių gyvačių protėviai neteko galūnių prisitaikydami prie urvų. 2015 m. atliktame tyrime mokslininkai tyrė kreidos periodo protėvę gyvatę Dinilysia patagonica ir teigė, kad jos vidinės ausies struktūra labiau panaši į urvų roplių nei į vandens gyvūnų rūšis. Tai rodo, kad gyvatės galūnes neteko dėl evoliucijos iš urvų protėvių, o ne dėl prisitaikymo prie plaukimo.
Ilgai nebuvo aišku, kaip gyvatės neteko kojų, tačiau dabar, regis, paslaptis išspręsta: tai atsitiko, kai gyvačių protėviai įgudo rausti urvus.
Reikėtų pažymėti, kad fosilijos vidinė ausis gali atskleisti neįtikėtiną kiekį informacijos ir yra labai naudinga, kai išorinis fosilijos apvalkalas yra per daug pažeistas arba trapus, kad būtų galima jį tirti. Pavyzdžiui, smauglių ir pitonų užpakalinių galūnių liekanas galima pamatyti mažyčiuose kojų kauluose, vadinamuose vestigialinėmis galūnėmis, esančiose netoli kloakos. Mažiau primityvios rūšys visiškai prarado net ir šiuos senovinius priminimus.
2023 m. atliktame tyrime mokslininkai ištyrė 14 genomų iš 12 gyvačių šeimų ir nustatė, kad trūksta DNR trijose PTCH1 geno, atsakingo už galūnių vystymąsi, dalyse. Mokslininkai mano, kad šio geno mutacijos gali paaiškinti, kodėl gyvačių kojos galiausiai pradėjo nykti.
Yra ir kitų genų bei stipriklių, susijusių su gyvačių galūnių netekimu. Pavyzdžiui, vienas iš susijusių genų yra žinomas kaip „Sonic hedgehog“ (Ežiuko Soniko) genas – jis aktyvuojamas, tarsi genetinis jungiklis galūnės vystymosi metu, sukurdamas rankų ir kojų užuomazgas.
Floridos universiteto mokslininkai taip pat nustatė, jog pitonų galūnių vystymasis iš tikrųjų progresuoja daug toliau nei manyta anksčiau. Duomenys rodo, kad formuojasi embrioninės kojos, tačiau ląstelės nebaigia skeleto vystymosi proceso.
Beje, nepaisant kojų trūkumo, gyvatės sugebėjo kolonizuoti visus Žemės žemynus, išskyrus Antarktidą. Mokslininkai mano, kad šiandien pasaulyje yra daugiau nei 4000 rūšių, todėl gyvatės yra antra pagal dydį roplių grupė po driežų.
