Ar katės atpažįsta savo vaikus po kelerių metų? Karti tiesa, kuri griauna mitus ()
Dauguma kačių šeimininkų yra linkę savo augintiniams priskirti žmogiškas savybes.
© PickPic (atvira licencija) | https://www.pickpik.com/kitten-with-mom-pussy-cat-baby-kitten-domestic-animal-kitten-44166
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mes įsivaizduojame jautrius motinos ir jos suaugusio vaiko susitikimus, tačiau mokslo faktai piešia visai kitokį vaizdą. Kodėl po metų trukusio išsiskyrimo jūsų katė gali ne tik neatpažinti savo kačiuko, bet ir jį užpulti?
Kvapų „pasas“: kai atmintis priklauso nuo nosies
Žmonėms svarbiausia yra vaizdas, o katėms pasaulis – tai sudėtingas kvapų žemėlapis. Kiekvienas gyvūnas turi unikalų „aromatinį pasą“, kuris nuolat kinta.
Feromonų ryšys: Kol kačiukai yra maži, motina juos nuolat laižo, žymėdama savo kvapu. Kol jauniklis kvepia „ja“, jis yra šeimos dalis.
Identiteto praradimas: Vos tik kačiukas iškeliauja į naujus namus, jo kvapas pasikeičia dėl kitokio maisto, naujų šeimininkų ir aplinkos. Užtenka vos kelių dienų, kad senasis „pasas“ taptų negaliojančiu.
Svetimas įsibrovėlis: Sugrįžęs po metų, užaugusi katė motinai kvepia kaip visiškai svetimas gyvūnas. Jos smegenys nesiunčia signalo „tai tavo vaikas“, jos sako: „prieš tave – svetimas individas, kėsinantis į tavo teritoriją“.
Motinystės „galiojimo laikas“
|
Gamtos dėsniuose nėra vietos sentimentams – čia veikia griežta išlikimo programa. Kačių motinystės instinktas nėra visą gyvenimą trunkanti būsena.
Zoopsichologai pabrėžia, kad aktyvios globos laikotarpis paprastai trunka apie 12 savaičių. Kai tik jaunikliai išmoksta medžioti (arba ėsti kietą maistą) ir tampa savarankiški, motinos „misija“ laikoma įvykdyta. Instinktas tiesiog išsijungia, o buvę artimi ryšiai užleidžia vietą hierarchijai. Jie tampa paprasčiausiais kaimynais.
Kodėl susitikimas gali virsti peštynėmis?
Jei tikitės, kad po 5 ar 10 metų katė apsidžiaugs pamačiusi savo palikuonį, galite smarkiai nusivilti.
Stresas nervų sistemai: Senyvoms katėms bet koks naujas gyvūnas namuose yra milžiniškas stresas. Jos neprisimena vaizdų iš praeities, todėl „netikėtas svečias“ joms atrodo kaip pavojus.
Agresija: Specialistai dažnai fiksuoja atvejus, kai bandymai supažindinti „gimines“ baigiasi rimtomis traumomis. Vietoj apsikabinimų šeimininkai mato šnypštimą, prispaustas ausis ir pasiruošimą atakai.
Išimtys: kada santykiai išlieka?
Visgi, yra situacijų, kai katės sutaria puikiai, tačiau tai neturi nieko bendro su „kraujo ryšiu“:
Bendras gyvenimas: Jei kačiukas liko gyventi su motina, jų ryšys laikosi ant kasdienio bendravimo ir bendros teritorijos kvapo.
Kastracija: Sterilizuoti gyvūnai yra mažiau agresyvūs. Motina gali priimti savo suaugusį vaiką, bet ne todėl, kad jį pažino, o todėl, kad jis nekelia hormoninės grėsmės.
Liūdna tiesa apie lytinį instinktą: Nesterilizuoti gyvūnai po ilgo išsiskyrimo vienas kitą mato tik kaip dauginimosi objektus. Katė motina savo sūnų priims kaip partnerį, nes biologiniai saugikliai nuo kraujomaišos pas kates veikia tik kvapo lygmeniu „čia ir dabar“.
Evoliucijos dovana – mokėjimas pamiršti
Katė nėra „išdavikė“ – ji yra tobulas evoliucijos produktas. Gebėjimas „ištrinti“ nereikalingą informaciją saugo jos psichiką ir užtikrina rūšies sveikatą.
Geriausia meilės išraiška jūsų augintinei – tai ne bandymai rengti „giminių susitikimus“, o stabilios, saugios ir nuspėjamos aplinkos užtikrinimas. Katės laimė yra ne prisiminimuose apie praeitį, o saugiame miege ant jūsų sofos šiandien.
