Ar šalta žiema veiksmingai iššaldė erkes? Turime blogų žinių ()
Lietuvoje ką tik baigėsi atšiauriausi žiema per 15 metų, kai kur temperatūra nukrito žemiau 30 laipsnių Celsijaus. Ar šie stiprūs šalčiai galėjo padėti neutralizuoti erkes, kurios kasmet, ypač pavasarį, kelia grėsmę žmonėms ir naminiams gyvūnams?
© Pexels (atvira licencija) | https://www.pexels.com/photo/a-tick-is-on-the-skin-of-a-person-18554283/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar stiprus šaltis gali neutralizuoti erkes?
Pastaraisiais metais erkių aptinkama net žiemą, nes sausio ir vasario mėnesiais temperatūra buvo gana aukšta. Kai tik termometrai pasiekia apie 4 °C, parazitai išlenda ir tampa tokie pat pavojingi, kaip ir pavasarį bei vasarą.
Atėjus dideliems šalčiams, kokių nebuvo pastaraisiais metais, daugelis žmonių svarstė, ar jau daugelį dienų besitęsianti labai žema temperatūra, siekianti net apie -30 laipsnių Celsijaus, gali veiksmingai sumažinti erkių populiaciją mūsų šalyje?
Deja, priešingai populiariam mitui, labai šalta žiema staiga neišspręs erkių problemos. Žiemą, ypač esant minusinei temperatūrai, erkės pereina į diapauzės būseną – biologinės ramybės būseną, kuri padeda joms išgyventi atšiauriomis sąlygomis.
|
Todėl kelias dienas trunkantys stiprūs šalčiai nepadarys didelės įtakos erkių populiacijai Lietuvoje. Manoma, kad bent -10 laipsnių Celsijaus šalčiai, bet trunkantys net 60 dienų iš eilės, turėtų žymiai didesnę tikimybę neutralizuoti erkes.
Mitai apie erkes
Viena iš dažniausiai kartojamų ir klaidingų informacijos apie erkes yra ta, kad erkės ant žmonių krenta nuo medžių.
Erkės negali lipti į medžius, todėl negali nuo jų nukristi. Suaugusios erkės gali užlipti iki 1,5 metro aukščio, todėl dažnai aptinkamos aukštose žolėse, krūmuose ir žemuose jaunų medžių lapuose.
Antras mitas yra tas, kad erkės įkandimas skausmingas. Šie maži padarėliai išvystė puikų gebėjimą nuslėpti savo buvimą ant žmogaus kūno. Kai jie įkanda į odą, jie automatiškai išskiria seiles, kuriose yra anestetiko. Erkės negelia, bet patenka į aukos kraują naudodamos aštrias burnos dalis, kurios prapjauna mažą skylutę epidermyje.
Erkės įkandimo metu ją demaskuoti beveik neįmanoma, todėl labai svarbu atidžiai apžiūrėti savo kūną po kiekvieno pasivaikščiojimo ar iškylos lauke.
Dar vienas klaidingas teiginys yra tas, kad erkės aptinkamos tik miškuose. Erkės mėgsta drėgnus miškus, tačiau ieško grobio visur, kur yra augmenijos. Parazitai puikiai žino, kad jiems lengviau rasti šeimininką tokiose vietose kaip parkai, pievos ir miško takai.
Dar viena „miesto legenda“ teigia, kad erkes traukia ryškios spalvos. Tai netiesa. Erkės neturi regėjimo, todėl negali atskirti spalvų. Voragyviai turi vadinamąjį Halerio organą, kuris atlieka navigacijos funkciją. Šis organas leidžia jiems pajusti potencialaus grobio iškvepiamą anglies dioksidą, žemės vibracijas ir temperatūrą.
.jpg)
