Netikėtai atslinkusi ozono skylė nustebino Lietuvos meteorologus (4)
Kauno meteorologijos stoties duomenimis, bendrasis ozono kiekis lapkričio 15 dieną virš Lietuvos sumažėjo iki 210 Dobsono vienetų (DU). Tai yra 28 proc. mažiau nei tos dienos vidutinis kiekis pastaruosius 10 metų. Toks ozono storis jau vadinamas ozono skyle. Pastarųjų dienų įvykiai stebina meteorologus. Jie svarsto, jog dėl tokių reiškinių „kalta“ gali būti Arktis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per visą stebėjimų laikotarpį nuo 1993-iųjų mažesnis ozono sluoksnio storis Lietuvoje buvo išmatuotas tik 2007-ųjų gruodžio 21-ą. Tuomet ozonas tebuvo 202 Dobsono vienetų storio.
Žaibiškai atkeliavo nuo Norvegijos
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji meteorologė Violeta Bieliauskienė teigia, jog ozono storis krito labai staigiai – lapkričio 14 dieną jis dar buvo normalus - 287 Dobsono vienetai.
„Lapkričio 14 dieną Norvegijoje pradėjo ryškėti ozono sluoksnio suplonėjimas. Jis buvo 23 proc. mažesnis nei vidutinis tos dienos. Šis suplonėjimas žaibiškai pajudėjo per Norvegiją, visą Baltijos jūrą bei Baltijos valstybes. Kitą dieną Kauno meteorologijos stotis, vienintelė, kur Lietuvoje atliekami tokie matavimai, užfiksavo ozono suplonėjimą. 210 Dobsono vienetų – tai tikrai labai plonas sluoksnis,“ - aiškino meteorologė.
Suspaudus ozono molekules 210 Dobsono vienetų reikštų, jog sluoksnis užimtų vos porą milimetrų. Įprastinis šio sluoksnio storis yra apie 300 Dobsono vienetų. Meteorologė teigia, jog toks suplonėjimas pavojingas dėl to, kad žmonės gauna gerokai daugiau ultravioletinės saulės spinduliuotės. Laimei, šiuo metu yra ruduo ir saulė nėra tokia aktyvi, be to, neretai būna debesuota. Vasarą ozono pokyčius gyventojai būtų pajutę iškart.
Ozono skylių dar atsiras
„Rudenį ir žiemą – spalio, gruodžio, sausio mėnesiais tokių ozono suplonėjimų mūsų Šiaurės pusrutulyje pasitaiko. Tačiau jau spalio 7 dieną buvo nustatytas stiprus suplonėjimas, atkeliavęs nuo Arkties. Tada Lietuvos jis nepasiekė. Tai – vasaros padariniai, kuomet per vasarą kaitri ir intensyvi saulė gerokai paardo ozono sluoksnį,“ - dėstė V. Bieliauskienė.
Minėta lapkričio 15-osios ozono skylė šiuo metu pajudėjo labiau į pietus. Dabar ji yra maždaug virš Vokietijos, Lenkijos ir šis sluoksnis pamažu storėja. Ozono storis Lietuvoje atsistatė iki 245 Dobsono vienetų.
Meteorologės teigimu, ozono skylių virš Lietuvos dar gali atsirasti. Dėl to „kalta“ Arkties sritis ir joje pastaruoju metu vykstantys neįprasti temperatūrų svyravimai.
„Žinome, kad virš Antarktidos yra ozono skylė, tačiau iki šiol Arkties sričiai tai buvo nebūdinga. Netoli – kiti žemynai, oro cirkuliacija buvo geresnė ir stiprių atšalimų nebūdavo. Praeitą žiemą ten pastebėtas stiprus atšalimas. Būtent dėl to ozono sluoksnis suplonėjo iki 30 – 35 proc. lyginant su praėjusiais metais,“ - atskleidė V. Bieliauskienė.
Meteorologė teigė, jog ozono sluoksnio skyles ir suplonėjimus ekspertai gali prognozuoti kaip ir orus. Europos meteorologai mano, kad jų šį rudenį ir žiemą dar pasitaikys.
Ozonas – cheminis trijų deguonies atomų junginys, pasižymintis specifiniu kvapu. Žemės atmosferoje ozono yra labai mažai. Ozonas yra visos gyvybės Žemėje saugotojas, kadangi sugeria daug kenksmingos ultravioletinės Saulės spinduliuotės. Tai yra vertingiausia ir svarbiausia ozono savybė. Sugerdamas ultravioletinius spindulius jis įšildo orą stratosferos sluoksnyje. Čia yra ir didžiausia ozono koncentracija.
