La Ninja griūna. Tai keičia viską. Laukia netikėtas pavasario scenarijus (ŽEMĖLAPIAI) ()
Naujausios ilgalaikės 2026 m. pavasario prognozės rodo tikėtiną La Niña (La Ninja) reiškinio kolapso poveikį sezoniniams orams Europoje.
© Ekrano kopija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Severe Weather Europe“ pateikė ilgalaikę prognozę.
Žemyno paviršiuje prognozuojama žemo slėgio tendencija, o tolimoje šiaurėje – aukšto slėgio zona, kuri, kaip matyti iš ankstesnių duomenų, taip pat yra dažnas La Niña pavasario Europoje signalas.
Meteorologinis pavasario sezonas trunka 3 mėnesius ir apima kovo–balandžio–gegužės mėn. Tai pereinamasis laikotarpis iš žiemos į vasarą, todėl galima tikėtis labai įvairios orų dinamikos.
Šį sezoną matomą vaidmenį atlieka La Niña reiškinio kolapso įvykis. Nors paprastai sunku išskirti tiesioginį La Niña parašą virš Europos, naujausiuose modelio duomenyse galime matyti atmosferos reakciją.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip šie pasauliniai orų veiksniai formuoja Europos pavasario perėjimą ir ką rodo naujausios prognozės artėjančiam sezonui.
2025/2026 m. žiema iki šiol
Šiuo metu vis dar žiemos sezonas, todėl prieš pradedant svarstyti pavasario prognozes, galime apžvelgti, kaip iki šiol klostėsi žiema ir kaip gerai ją užfiksavo ilgalaikės prognozės. Tai gali padėti suprasti, kaip gerai galima prognozuoti sezonines tendencijas.
Žemiau pateikiama naujausia temperatūros anomalijos analizė per pastarąsias 60 dienų, remiantis CDAS duomenimis. Joje matyti šalčio anomalija šiaurinėje, šiaurės rytų ir rytų centrinėje Europoje. Iki šiol vakarų centrinėje ir pietinėje dalyse vyravo šiltesnė nei įprasta temperatūra.
|
Žvelgiant į lapkričio pradžioje paskelbtą žiemos temperatūros tendencijų prognozę, matyti galimas žemesnių temperatūrų koridorius centrinėje ir šiaurės-centrinėje dalyse, besitęsiantis iki šiaurės rytų. Tai iš dalies pasitvirtina, nes aukščiau matoma šalčio anomalija atkeliauja iš šiaurės rytų ir pasiekia panašią centrinę sritį.
Iki šiol atlikta kritulių analizė rodo sausesnę žiemą centrinėje ir šiaurinėje Europoje. Daugiau kritulių užfiksuota pietvakarinėje ir pietinėje dalyse, todėl Europoje yra labai didelis kontrastas tarp sausesnių ir drėgnesnių sąlygų.
Tačiau stratosferoje šiuo metu prasideda stratosferos atšilimas, ir prognozuojama, kad jis turės įtakos orų raidai vasario pabaigoje ir kovo mėnesį, formuodamas ankstyvą meteorologinį pavasarį.
Kovo mėnesio apžvalga
Stratosferos atšilimas – tai greitas temperatūros ir slėgio kilimas stratosferoje. Tai sutrikdo poliarinį sūkurį, o laikui bėgant – sutrikdo žemesnius atmosferos sluoksnius, paveikdamas orų modelius.
Tikrąjį stratosferos atšilimo mastą paprastai atskleidžia temperatūros anomalija, kuri rodo, kiek atšilo stratosfera. Žemiau pateikiama stratosferos prognozė 10 mb lygyje (30 km aukštyje). Joje atskleidžiama stipri stratosferos atšilimo banga, kurios temperatūra pakils daugiau nei 40 laipsnių Celsijaus virš normalios.
Stratosferos slėgio ir temperatūros anomalijos rodo stratosferos atšilimo įvykį, kuris paprastai su tam tikru uždelsimu mažina poveikį.
Žemiau pateiktame prognozės paveikslėlyje parodyta slėgio anomalijos prognozė apatinėje stratosferoje 50 mb lygyje (20 km). Matyti du aukšto slėgio stratosferos atšilimo regionai, sukuriantys padalintą poliarinio sūkurio branduolį, o vienas branduolys yra arti Europos sektoriaus. Tai palaiko šiaurės krypties srautą paviršiaus lygyje šiaurinėje, centrinėje ir vakarinėje Europos dalyse.
Žemiau pateikiama išplėstinio diapazono ECMWF prognozės tendencija, kurioje parodyta slėgio anomalija vasario pabaigos–kovo mėn. laikotarpiui. Virš Grenlandijos matomas aukšto slėgio regionas. Dėl to virš vakarų-centrinės Europos susidaro žemo slėgio zona, sukurianti nepastovius orus visame žemyne.
To paties laikotarpio temperatūros anomalija rodo žemesnę nei įprasta temperatūrą vakarinėje, centrinėje ir šiaurinėje Europos dalyse, kurią atnešė žemo slėgio zona. Šios oro masės pobūdis nėra grynai arktinis, todėl šiuo metu nenumatoma užšalimo temperatūros, tačiau tai vis dar yra tendencijos prognozė, kuri paprastai rodo silpnesnes anomalijas šiame diapazone.
Žemo slėgio zona taip pat atneša daugiau kritulių į vakarų, centrinę ir pietų Europą, kaip matyti iš toliau pateiktos 30 dienų kritulių prognozės tendencijos. Žemo slėgio sistema sukasi prieš laikrodžio rodyklę, o tai reiškia, kad ji atneša daugiau drėgmės iš Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros.
Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje kovo ir pavasario orų modeliams įtakos turės didelio masto Ramiojo vandenyno pokytis, kuris paveiks visą pasaulinę orų sistemą.
La Niña kolapsas
La Niña yra tik šaltos vandenyno temperatūros tropiniame Ramiajame vandenyne pavadinimas. Tikroji vandenyno ir atmosferos sistema vadinama ENSO (El Niño (El Ninjo) pietinė osciliacija). Šioje vandenyno srityje kaitaliojasi šaltoji ir šiltoji fazės, o kiekviena fazė sukuria skirtingus pasaulinius orų modelius.
Naujausia vandenyno analizė žemiau rodo pagrindinį ENSO regioną, kurį šiuo metu stebime. Centrinėje srityje galite matyti silpnesnes (likusias) šaltąsias La Niña anomalijas, kurios tirpsta iš abiejų pusių į rytus ir vakarus. Rytinėse dalyse pradeda formuotis šiltesnė anomalija, kuri, prognozuojama, plis į vakarus.
Tai daug geriau matyti toliau pateiktame vaizdo įraše, kuriame rodomi pastarųjų 30 dienų vandenyno temperatūros pokyčiai ENSO regione. Pradžioje galite pamatyti sveiką La Niña reiškinį ir kaip greitai jis tirpo pastarosiomis savaitėmis.
Tačiau nors La Niña tirpsta, ilgalaikėse prognozėse jau matoma nauja fazė, dėl kurios 2026 m. pasaulinėje orų sistemoje įvyks didelis pokytis. Žvelgiant į naujausias ilgalaikes prognozes, aiškiai matome La Niña pabaigos požymius ir greitą perėjimą prie naujo El Niño reiškinio jau vasarą.
Žemiau pateikiama naujausia ENSO daugiamodelio prognozė iš C3S prognozavimo sistemos. Galite matyti šaltosios La Niña anomalijos pabaigą ir greitą perėjimą prie naujo El Niño (virš +0,5) iki vasaros. Tai yra kelių ilgalaikių modelių bendra prognozė, didinanti prognozės patikimumą. Tai reiškia, kad dauguma prognozių sutaria dėl greito 2026/2027 m. El Niño reiškinio atsiradimo.
Dėl šios priežasties nusprendėme peržiūrėti ankstesnius duomenis, kad rastume metus su panašiu perėjimu iš silpnos šaltos ENSO fazės į El Niño. Praeityje radome keletą tokių metų ir juos sujungėme, kad gautume tokių greito perėjimo metų temperatūros modelį.
Kitaip nei Šiaurės Amerikoje, La Niña neturi tiesioginės įtakos orų pokyčiams Europoje. Tačiau žvelgdami į ankstesnių metų derinį, vis tiek galime įžvelgti orų tendencijas, kurios gali pasireikšti panašioje pasaulinėje oro situacijoje kaip 2026 m.
Žemiau pateikta meteorologinių pavasario sezonų slėgio anomalija praėjusiais La Niña-El Niño pereinamaisiais metais. Ji rodo žemo slėgio tendenciją virš Europos, o aukšto slėgio zona – virš šiaurinių dalių ir pietvakarių.
Tų pačių metų ir sezono temperatūros analizė rodo žemesnės temperatūros tendenciją Europoje. Tai lemia žemesnis slėgis virš Europos ir aukšto slėgio zona šiaurėje, leidžianti orams judėti į šiaurę iš šiaurės rytų.
Čia turime pridurti, kad kai kurie iš šių metų yra iš pastarųjų dešimtmečių, kurie natūraliai pasižymi šalčio signalu. Tačiau bendras modelis yra aiškus, kai tokiais atvejais Europoje, bent jau šiaurinėje ir centrinėje dalyse, o galbūt ir vakaruose, pavasario temperatūra yra žemesnė nei įprasta.
Dabar galime pažvelgti į naujausias ilgalaikes prognozes, kad pamatytume, ar šis signalas iš tikrųjų pasirodo virš Europos 2026 m. pavasarį.
Tęsinys kitame puslapyje:
.jpg)
