Artėja smūginė banga: tai pavojingiau nei manėte. Štai kas vyksta ()
Organizmas gali siųsti pavojaus signalus.
© https://www.pexels.com/photo/red-and-orange-solar-flare-73873/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Artėjant staigiems orų pokyčiams, Lietuvoje vis dažniau girdime nusiskundimus: „vėl plyšta galva“ arba „maudžia sąnarius“. Nors atmosferos slėgis yra nematomas, jo įtaka mūsų savijautai yra tiesioginė ir fiziologiškai pagrįsta.
Štai apžvalga, kodėl būtent dabar jūsų organizmas gali siųsti pavojaus signalus ir kaip su tuo susidoroti.
Kodėl slėgio šuoliai „rakina“ kūną?
Žmogaus kūnas nėra tuščiavidurė statinė – mes esame užpildyti skysčiais ir dujomis, kurie turi savo vidinį spaudimą. Kai išorinis atmosferos slėgis staiga nukrenta (kaip prognozuojama šią savaitę – žemiau 740 mm Hg), atsiranda disbalansas.
1. Galvos skausmas ir migrena
Mūsų sinusai ir vidinė ausis yra užpildyti oru. Kai atmosferos slėgis lauke staiga nukrenta, šiose ertmėse esantis oras plečiasi, sukeldamas spaudimą į aplinkinius audinius. Kadangi slėgis viduje tampa didesnis nei išorėje, gleivinė įsitempia, o tai sudirgina nervų galūnėles. Rezultatas – pulsuojantis skausmas smilkiniuose, kaktos srityje ar ausų užgulimo pojūtis.“
2. Kraujagyslių reakcija
Sumažėjus atmosferos slėgiui, kraujyje krenta deguonies įsisavinimo efektyvumas. Siekdamas tai kompensuoti ir apsaugoti gyvybiškai svarbius organus, organizmas dažnai reaguoja kraujagyslių spazmais arba jų tonuso pakitimais. Hipertonikams (turintiems aukštą spaudimą) tai gali sukelti staigius spaudimo šuolius ir silpnumą, o hipotonikams (žemo spaudimo žmonėms) – dar didesnį mieguistumą, svaigulį ir „vatinį“ kūno pojūtį.
Sąnarių „meteo-prognozės“
Sąnarių viduje esantis sinovinis skystis ir jį supanti kapsulė itin jautriai reaguoja į slėgio kritimą. Sumažėjęs atmosferos slėgis veikia kaip „vakuuminis efektas“: jis leidžia minkštiesiems audiniams aplink sąnarį mikroskopiškai išsiplėsti (pabrinkti). Šis minimalus tūrio padidėjimas sukelia papildomą mechaninį spaudimą į nervų galūnėles, todėl jautrios ar pažeistos vietos pradeda „mausti“. Būtent todėl daugelis vyresnio amžiaus lietuvių artėjančią pūgą pajunta anksčiau nei sinoptikai pamato ją radaruose.
Ką daryti, kai barometras „pasiunta“?
|
Lietuvos klimato zonoje tokie svyravimai vasario pabaigoje yra dažni, tačiau tai nereiškia, kad turite kankintis.
Vanduo, o ne kava: Nors jaučiatės mieguisti, kofeinas pasižymi dvejopu poveikiu – jis gali išbalansuoti kraujagyslių tonusą ir dar labiau sudirginti nervų sistemą. Geriau rinkitės vandenį: tinkama hidratacija padeda palaikyti stabilų kraujo tūrį ir palengvina širdies darbą kintant išoriniam slėgiui.
Kontroliuokite krūvį: Kai atmosferos slėgis nukrenta žemiau 740 mm Hg, organizmas patiria papildomą stresą, nes turi sunkiau dirbti, kad aprūpintų audinius deguonimi. Atidėkite sunkias treniruotes ar intensyvų sniego kasimą – esant žemam slėgiui, širdies ir kraujagyslių sistemai tenkanti apkrova yra gerokai didesnė nei įprastai.
Kontrastinis dušas: Tai puiki „gimnastika“ jūsų kraujagyslėms. Temperatūrų kaita skatina jas tai trauktis, tai plėstis, taip treniruojant jų elastingumą ir gebėjimą greičiau prisitaikyti prie atmosferos pokyčių.
Magnis ir ramybė: Slėgio svyravimai tiesiogiai veikia nervų sistemos jautrumą, todėl galite jausti nepaaiškinamą irzlumą ar įtampą. Magnis (jo gausu riešutuose, sėklose, juodajame šokolade) padeda reguliuoti raumenų ir nervų impulsus, taip slopindamas įtampos sukeltą skausmą.
Artimiausia prognozė: Slėgio sūpynės
Savaitės viduryje pasiektas „dugnas“ nebus pabaiga. Artėjant laisvadieniams, barometro stulpelis vėl ims staigiai kilti. Tai vadinamasis „slėgio pjūklas“ – pavojingiausias momentas tiems, kurie skundžiasi širdies permušimais ar lėtiniu nuovargiu.
Patarimas: Šiomis dienomis į savo savijautą žiūrėkite ne kaip į tinginystę, o kaip į fiziologinį prisitaikymą. Jei organizmas prašo poilsio – suteikite jį jam.
