Dar baisiau, nei iš pradžių manyta. Didžiausias Grenlandijos ledynas artėja prie lūžio taško ()
Tirpsmo vandens lygis pasiekė anksčiau neregėtas vertes.
© Giles Laurent (CC BY-SA 4.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Jakobshavn_Glacier#/media/File:024_Aerial_view_of_Jakobshavn_Glacier_at_Disko_Bay_(Greenland)_Photo_by_Giles_Laurent.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmogaus sukeltos klimato kaitos padariniai darosi vis labiau pastebimi. Kylio Kristiano Albrechto (Christian-Albrecht) universiteto mokslininkai paskelbė naują tyrimą, kuriame atkreipia dėmesį į Jakobshavną – didžiausią Grenlandijos ledyną – ir jo drastiškai greitą masės praradimą.
„Tirpsmo vandens nutekėjimas iš Grenlandijos ledo skydo greitėja taip, kaip nebuvo stebėta daugiau nei šimtmetį“, – aiškina mokslininkai, sukūrę 100 metų gėlo vandens srauto iš ledo skydo į Disko įlanką vakarų Grenlandijoje rekonstrukciją.
Jakobshavno ledynas yra didžiausias tokio tipo objektas Grenlandijoje, lemiantis reikšmingą vandens nutekėjimą iš ledo salos skydo. Ledyno judėjimas ir būklė daro didelę įtaką tiek regionui, tiek pasauliniam jūros lygiui.
Žurnale „Climate of the Past“ paskelbtame tyrime vokiečių mokslininkų pateikta informacija rodo, kad nuo XXI a. pradžios į vandenyną įtekančio gėlo vandens kiekis padidėjo, palyginti su pastaraisiais 100 metų. O nuo 2007 m. jis išlieka labai aukštas ir vėlesniais metais nuolat auga.
Praktikoje tai reiškia, kad į vandenyną išsiskiriančio tirpsmo vandens kiekis gali ne tik pakelti pasaulinį vandens lygį, bet ir sutrikdyti jūrų ekosistemas. Tai lemia faktas, kad gėlas vanduo yra mažesnio tankio nei sūrus, o tai reiškia, jog jis laikosi arčiau paviršiaus. Tai savo ruožtu atsiliepia vadinamajai jūrų masių stratifikacijai (sluoksniavimuisi), kurios sutrikdymas „gali paveikti vandenynų cirkuliaciją, maistinių medžiagų pasiskirstymą ir jūrų ekosistemas“.
Pokyčiai Grenlandijoje ir dumblių tyrimai
Tyrimų grupė, norėdama užfiksuoti ilgalaikius aplinkos pokyčius, palygino cheminius pėdsakus, išlikusius ilgaamžiuose koraliniuose dumbliuose iš Disko įlankos, su modeliavimo rezultatais. Tai leido atkurti sezoninius vandens nutekėjimo iš Grenlandijos ledo skydo svyravimus per daugiau nei 115 metų. Išplėtus perspektyvą daugiau nei šimtmečiu, mokslininkai galėjo įvertinti šiuolaikinius pokyčius platesniame istoriniame kontekste ir gauti išskirtinai detalų vaizdą apie sąlygas pakrančių vandenyse, kuriuos veikia tirpstantis ledas.
|
Analizė atskleidė, kad nors XX a. nutekėjimas patyrė natūralius svyravimus, XXI a. pradžia ryškiai išsiskiria – tirpsmo vandens lygis pasiekė anksčiau neregėtas vertes. Šis pagreitėjimas sutampa su intensyviu Grenlandijos šilimu, atsiradusiu dėl kylančios pasaulinės temperatūros.
Tyrėjai pabrėžia, kad stebimi pokyčiai nėra vien tik trumpalaikio kintamumo apraiška, bet reiškia ilgalaikį nukrypimą nuo ankstesnių, daugiamečių tendencijų.
Didžiausias Grenlandijos ledynas artėja prie kritinio taško
Visa tai atvedė mokslininkus prie išvadų, iš kurių aiškiai matyti, kad Jakobshavnas artėja prie kritinio taško (lūžio taško), kai pokyčius bus ne tik sunku atšaukti, bet jie ims dar labiau spartėti. Kartu verta paminėti, kad tai nėra izoliuoti procesai, ir tokio pobūdžio reiškinius stebime kituose poliariniuose regionuose visame pasaulyje.
.png)
