Jie blogesni už kurmius. Gali akimirksniu sugadinti žemės sklypą ()
Jis yra tikras šaknų „terminatorius“, kuris žiemą nemiega.
© Peter Trimming (CC BY 2.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/European_water_vole#/media/File:Water_Vole_on_Boot_Hill_(5592665124).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors painiojate jį su kurmiu, vandeninis pelėnas yra tikras šaknų „terminatorius“, kuris žiemą nemiega. Šis ėdrus graužikas gali per savaitę niekais paversti jūsų sunkaus darbo vaisius. Sužinokite, kaip atpažinti įsibrovėlį ir efektyviai jį išprašyti natūraliais metodais.
Vandeninis pelėnas – tai tikras kiekvieno sodininko košmaras. Nors dažnai painiojamas su kurmiu ar paprastu pelėnu, jo veikla per kelias dienas gali paversti puoselėjamą sodą griuvėsiais. Patikrinkite, kaip atpažinti vandeninio pelėno draugiją ir natūraliais būdais apsaugoti savo augalus nuo šio gudraus kenkėjo.
Vandeninis pelėnas sode – kas iš tikrųjų naikina augalus?
Vandeninis pelėnas, dar žinomas kaip vandens žiurkė, yra nedidelis, tačiau neįtikėtinai ėdrus graužikas. Jis mieliausiai graužia daržovių šaknis, gėlių svogūnėlius ir krūmų ūglius, o jo apetitas apima beveik viską, ką tik jis aptinka dirvoje. Priešingai nei kurmis, kuris daugiausia dėmesio skiria tunelių kasimui, vandeninis pelėnas tiesiog dievina augalus.
Dar blogiau – kitaip nei daugelis kitų graužikų, jis nepasineria į žiemos miegą. Tai reiškia, kad visą žiemą jis aktyviai ieško maisto ir gali rimtai apgadinti sodą. Prieš imdamiesi drastiškų priemonių, įsitikinkite, su kuo turite reikalų. Nors vandeninis pelėnas kartais painiojamas su paprasta žiurke, jis skiriasi trumpesne, plaukuota uodega ir mažesnėmis ausimis, pasislėpusiomis tankiame kailyje. Tačiau labiausiai jį išduoda specifinė „požeminė architektūra“.
Kaip įsitikinti, kad tai tikrai vandeninis pelėnas?
- Kurmiarausiai: jie mažesni už įprastus kurmių išraustus kauburėlius, plokštesni ir netaisyklingos, ovalios formos.
- Švari žemė: supiltose žemėse nerasite šaknų ar augalų likučių – taip yra todėl, kad kenkėjas juos kruopščiai sudoroja.
- Dingstantys augalai: jei patraukus už suvytusio sodinuko jis išlenda iš žemės be jokio pasipriešinimo, nes jo šaknų sistema tiesiog nebeegzistuoja – tai akivaizdus šio graužiko parašas.
Natūralūs ir humaniški būdai atsikratyti vandeninio pelėno – kaip jį išprašyti iš sklypo?
Verta prisiminti, kad kai kuriose šalyse tam tikros pelėnų rūšys gali būti saugomos, todėl vietoj drastiškų metodų vertėtų susikoncentruoti į veiksmingą atbaidymą ir prevenciją. Štai patikrinti ekologiški triukai, po kurių jūsų sodas jam nebebus patrauklus:
- Aromaterapija, kurios jis nekenčia: šis graužikas turi itin jautrią uoslę. Sode pasodinę levandų, mėtų, česnakų ar karpažolių, sukursite natūralų kvapų barjerą.
- Šeivamedžio raugas: tai absoliutus sodininkų favoritas. Užpilkite šeivamedžio lapus ir ūglius vandeniu (10 litrų), palikite 3 savaitėms fermentuotis, o tada pilkite šį mišinį tiesiai į urvus. Smarvė kenkėjui nepakeliama, o jūs tuo pačiu patręšiate dirvą.
- Vanduo ir judesys: rudeninis sodo perkasimas per kastuvo gylį suardo kruopščiai statytus tunelius. Taip pat galite bandyti užlieti urvus vandeniu iš žarnos – nors vandeninis pelėnas drėgmę mėgsta, jis neapsidžiaugs, kai jo „miegamasis“ pavirs baseinu.
- Mechaninės kliūtys: jei planuojate naujus sodinukus, sodinkite juos specialiuose metaliniuose krepšeliuose. Papildomai verta palei tvorą bent 50 cm gylyje įkasti tankų tinklą – tai vienintelis būdas fiziškai užkirsti jam kelią.
- Garsai ir vibracijos: modernūs ultragarsiniai baidytuvai skleidžia signalus, kurie dirgina graužikų nervų sistemą, priversdami juos persikelti pas kaimyną (tikėkimės, kuo toliau!).
